Ekonomistas taip pat akcentavo, kad 2024 metais tikėtina skatinamoji fiskalinė politika, o mažėjant infliacijai, namų ūkių vartojimas atsigaus. Tačiau, pažymėjo jis, vargu, ar pramonės gamyba atsigaus iki kitų metų vidurio.
2023 m. nuosmukio prognozė nepakeista
Pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP buvo gerokai prastesnis, o antrojo – geresnis, negu prognozavo SEB bankas balandžio pabaigoje. Pirminis pirmo pusmečio rezultatas (ekonomika susitraukė 0,9 proc.) buvo panašus į tą, kokio bankas tikėjosi, todėl SEB paliko 0,2 proc. nuosmukio 2023 metais prognozę nepakeistą.
„Darome prielaidą, kad artimiausiais mėnesiais patikslintas pirmo pusmečio BVP bus geresnis, negu skelbta, o kitus du ketvirčius BVP pokyčiai bus šiek tiek neigiami. Beje, dar prieš keletą mėnesių buvo baimių, kad grūdų ir rapsų derlius šiemet bus apie 15 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau faktai rodo, kad derlius bus ne mažesnis negu pernai, todėl ir žemės ūkio sektoriaus įtaka BVP trečią ketvirtį neturėtų būti neigiama“, – tvirtino T. Povilauskas.
Pramonės gamyba iki kitų metų vidurio neatsigaus
SEB ekonomistas tikino neturįs vilčių, kad pramonės gamyba iki kitų metų vidurio atsigaus – tačiau, jo manymu, didesnio nuosmukio taip pat nebus, o metinis mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis pokytis metų pabaigoje jau gali būti teigiamas.
„Metinis paslaugų vartojimo pokytis veikiausiai artimiausiais mėnesiais svyruos tarp nedidelio augimo ir nuosmukio. Teigiamą įtaką dar trečią ir ketvirtą ketvirčiais turėtų daryti didesnė negu prieš metus inžinerinės statybos darbų apimtis. Gyvenamųjų pastatų statybos atsigavimo artimiausiais ketvirčiais nelaukiame“, – sakė T. Povilauskas.
„Apskritai ruduo bus dar vienas išbandymo metas nekilnojamojo turto rinkai – būsto kainos jau beveik metus yra stabilios ir, trūkstant teigiamų žinių rinkoje bei mažėjant sandorių skaičiui, vargu ar pavyks kainoms dar ilgai atsilaikyti nuo bent minimalių neigiamų pokyčių“, – akcentavo jis.
Vidutinis darbo užmokestis kitąmet didės 8,2 proc., infliacija sulėtės iki 2,8 proc.
T. Povilauskas tvirtino, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 9 proc., o kitąmet ji sulėtės iki 2,8 proc. Pasak jo, pagrindinis prognozuojamos infliacijos šaltinis – tikėtinas paslaugų kainų augimas dėl augsiančių darbo jėgos sąnaudų.
„Nekeičiame prognozės, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 8,2 proc. arba gerokai lėčiau negu 11,5 proc. šiemet. Jau žinome, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 10 proc. Darome prielaidą, kad valdžios sektoriuje vidutinis darbo užmokestis taip pat didės panašiu tempu. Privačiame sektoriuje darbo užmokesčio pokytis bus gerokai lėtesnis negu šiemet“, – tikino ekonomistas.
Mano, kad ECB rudenį nebedidins bazinės palūkanų normos – pirmą kartą mažins kitąmet vasarą
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonoje šiemet vidutinė metinė infliacija bus 5,5 proc., o kitąmet vos 1 proc., tačiau, anot T. Povilausko, bazinė infliacija kitąmet dar viršis 2 proc.
„ECB nenustebins, jeigu rudenį dar vieną kartą padidins bazinę palūkanų normą, tačiau laikomės pagrindinio scenarijaus, kad tokio sprendimo nebebus. Ir toliau manome, kad kitąmet ECB pirmą kartą mažins bazines palūkanų normas vasarą, o iš viso kitąmet palūkanos bus sumažintos 0,75 proc. punkto – iki 3 proc.“, – sakė ekonomistas.
Euro zonos kitų metų BVP augimo prognozė sumažinta iki 0,8 proc., JAV – išliko 0,9 proc.
T. Povilausko teigimu, euro zonos ekonomika šių metų antrą pusmetį neaugs, o visų metų BVP pokytis bus 0,6 proc., tačiau SEB bankas nuo 1,6 iki 0,8 proc. sumažino euro zonos kitų metų BVP augimo prognozę.
„Naujausi pirkimo vadybininkų indeksai rodo, kad geresnių pramonės rezultatų artimiausiais mėnesiais nesulauksime. Teigiamai nenuteikia ir išsikvepiantis paslaugų sektoriaus augimas. Visgi dėl mažesnės negu prieš metus energetikos kainų ir apskritai mažesnės infliacijos namų ūkių vartojimas turėtų po truputį atsigauti“, – tvirtino ekonomistas.
Tuo tarpu, atsižvelgus į tai, kad 2023 metų pirmo pusmečio JAV ekonomikos pokyčiai labai viršijo lūkesčius, SEB bankas padidino BVP augimo prognozę nuo 0,7 iki 2 proc., o kitų metų ūkio plėtros 0,9 proc. prognozės nepakeitė.
„Toliau manome, kad yra pakankamai prielaidų teigti, jog JAV pavyks išvengti kietojo ekonomikos nusileidimo. Nedarbas JAV padidės, tačiau gerokai mažiau, negu būdavo anksčiau, kai JAV centrinis bankas sparčiai keldavo palūkanų normas. Jei nedarbas padidėtų 0,5 proc. punkto, to užtektų, kad darbo užmokesčio augimas JAV sulėtėtų ir paskatintų centrinį banką atleisti įtemptas pinigų politikos vadeles“, – aiškino T. Povilauskas.
Galiausiai SEB prognozuoja, kad JAV centrinis bankas pirmą kartą palūkanas sumažins 2024 metų pavasarį, ir tų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 4 proc., arba 1,5 proc. punkto mažesnė negu dabar.
„Manome, kad euras JAV dolerio atžvilgiu kitąmet bus stipresnis negu šiemet, ir 2024 metų pabaigoje euras kainuos 1,16 JAV dolerio“, – teigė ekonomistas.