Kaip skelbia SEB bankas, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ūgtelėjo 3,8 procento. 5 proc., arba sparčiau negu šalies BVP, padidėjo informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus, kuriame darbo našumas yra santykinai didesnis, rezultatas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pradžia Lietuvai kol kas buvo sėkminga, o pasaulio pramonės gamybos lėtėjimas Lietuvai įtakos kol kas nepadarė.
„Šių metų pradžia buvo tikrai sėkminga Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, nemažai daliai verslo. „Sodros“ duomenimis, daugiau nei 65 proc. dirbančių gyventojų apraustosios pajamos didėjo daugiau nei 5 proc., nedarbas mažėjo, o mažmeninė prekyba ir pramonės gamyba augo sparčiau nei praėjusiais metais“, – sakė T. Povilauskas.
Vis dėlto pirmąjį ketvirtį nekukliai atrodantis Lietuvos ekonomikos augimas nebuvo išskirtinis regione – Lenkijos BVP per metus padidėjo 4,7 proc., Estijos – 4,6 proc., o Latvijos – 3,2 procento.
Kitais metais, SEB banko prognozėmis, augimas turėtų būti dar lėtesnis – prognozuojama 2,4 proc. BVP.
„Manome, kad lėtesnis augimas pasaulyje darys ir neigiamą įtaką Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.
Banko duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių augo 9,4 procento. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje – 14,3 procento.
Anot T. Povilausko, lėčiau kylantis darbo užmokestis privačiame sektoriuje yra vienas iš įrodymų, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, verslas atsargiau kelia algas.
„Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 procento“, – sakė T. Povilauskas.
Anot banko, nedarbo lygis per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto ir šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 6,5 proc., o prie tokio augimo prisidėjo ir darbuotojai iš trečiųjų šalių.
„Labiausiai nustebino net 27 tūkst. per metus padidėjęs užimtų gyventojų skaičius. Beje, ir toliau dėl demografinių pokyčių, didesnio sugrįžtančių lietuvių bei augančio užimtųjų skaičiaus sparčiai mažėja ekonomiškai neaktyvių žmonių Lietuvoje. Nors tai yra labai naudinga ekonomikai tendencija, skatinanti visuminę paklausą, bet kartu mažėja galimybių vidaus rinkoje į darbo rinką pritraukti naujų žmonių. Todėl nestebina, kad Lietuvoje ir toliau daugėja darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, „Barclays“ paskelbus apie atsitraukimą iš Lietuvos, tai nesustabdė darbuotojų skaičiaus augimo paslaugų centruose.
T. Povilauskas prognozuoja, kad infliacija antrąjį metų pusmetį Lietuvoje bus truputį didesnė nei 2,5 proc. Paslaugų kainos toliau augs, o dėl šalnų pavasarį gali būti didesnės nei įprasta daržovių, vaisių ir uogų kainos, degalų kainos metų pabaigoje taip pat gali būti kiek aukštesnės.
Gali pritrūkti pinigų
T. Povilauskas mano, kad yra nemažai grėsmių, rodančių, jog šių metų biudžeto priėmimas bus ne ką mažiau įtemptas nei praėjusiais metais, o valdžios pažadams įgyvendinti gali pritrūkti pinigų.
„Pačioje Stabilumo programoje parašyta, kad per artimiausius kelerius metus atlygis viešojo sektoriaus darbuotojams sudarys 9,6 proc. BVP. Tai reiškia, kad atlyginimų fondas viešajam sektoriui turės didėti tiek, kiek didės nominalus BVP“, – teigė T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, nominalus BVP Lietuvoje turėtų augti 5-6 proc., o viešojo sektoriaus darbuotojai tokiu augimu greičiausiai nebus patenkinti.
„Nemanau, kad viešojo sektoriaus darbuotojai kitąmet būtų patenkinti 5-6 proc. darbo užmokesčio augimu. Tada klausimas, iš kur gauti pajamų. Žvelgiant į pajamų prognozę dėl kitų metų, tai didžioji BVP padidėjimo dalis nueis socialinėms išmokoms. Tada klausimas, kur atrasti pajamų.
Nenustebčiau, jei būtų grįžtama prie jau patvirtintų mokestinės reformos sprendimų kitais metais peržiūros. Tikrai manau, kad tų sprendimų bus nemažai, nes realu, kad pinigų, norint įgyvendinti visus pažadus, gali trūkti kitąmet“, – sakė T. Povilauskas.
ELTA primena, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) gegužės pabaigoje paskelbė pavasario prognozę – numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.
EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio gegužės globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m.
Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 m.
EBPO vertinimu, 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.
