Šiemet prognozuojama vidutinė metinė infliacija šalyje sieks 3,3 proc., kitąmet - 2,8 proc., o 2019 m. - 2,5 proc. Tiesa, tokios prognozės galioja su sąlyga, kad nebus panašaus į šiųmetinį alkoholio akcizų didinimo. Savo ruožtu atsiradus naujoms akcizų politikos iniciatyvoms, infliacijos prognozę tektų koreguoti.

Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo prognozė šiems metams padidinta nuo 6,0 iki 8,0 proc., nors ir manoma, kad šių metų antrąjį pusmetį augimas sulėtės. Kitų metų prognozė padidinta 1 procentiniu punktu - nuo 6,0 iki 7,0 proc. Tuo metu 2019 m. VDU išaugs panašiu mastu - 7,0 proc. Banko analitikų požiūriu, keletą metų iš eilės sparčiai augantis darbo užmokestis gali tapti konkurencingumo stabdžiu, jeigu darbo našumo augimo tempas smarkiai atsiliks.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad tiek Baltijos šalys, tiek euro zona ir Europos Sąjunga (ES) šiuo metu pasižymi palankia makroekonomine situacija, tačiau Baltijos šalys turi bent kelias ypatybes. Viena iš jų ta, kad ES atlyginimai auga tiek, kiek darbo našumas. Baltijos šalyse tarp šių rodiklių nebėra jokio ryšio - našumas augantis keletą kartų lėčiau nei VDU.

„Net ir esant silpnoms profesinėms sąjungoms, VDU Baltijos šalyse auga daug sparčiau negu darbo našumas - tai yra Baltijos šalių išskirtinumas. Infliacija, matyt, neatsitiktinai ir dėl tos priežasties Baltijos šalyse dvigubai didesnė negu Europos centrinio banko (ECB) tikslinis orientyras, kuris yra 2 proc. O likusios euro zonos šalys to orientyro nepasiekia“, - kalbėjo G. Nausėda.

Vis dėlto SEB prezidento patarėjas teigia, kad Baltijos šalyse kainos vis dar mažesnės, ypač paslaugų sektoriuje, už ES vidurkį. Kainoms Lietuvoje pasiekus euro zonos lygį, infliacija šalyje turėtų pradėti mažėti.

„Kai vanduo inde pasieks maždaug tą lygį, kuris yra euro zonoje, aš manau, kad infliacija Lietuvoje turėtų pradėti slopti (...) Būtų sunku įsivaizduoti Lietuvą kaip brangiausią ES šalį, nebent mes sugalvotume taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kuris būtų, pavyzdžiui, 30 proc. Bet tikiuosi, kad tai neatsitiks“, - teigė G. Nausėda.

SEB šiek tiek pakoregavo prognozuojamą vidutinį nedarbo lygį - atitinkamai nuo 7,5 proc. iki 7,3 proc. 2017 metais ir nuo 7,2 proc. iki 7,0 proc. 2018 metais. Tuo metu 2019 metais vidutinis nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 6,8 proc. Bet kuriuo atveju, santykinis nedarbo rodiklis artėja „grindų“, t. y. natūraliojo lygio, link.

Šių metų valstybės biudžeto įplaukos, palyginti su planu, leidžia tikėtis subalansuoto biudžeto, todėl ankstesnėje SEB Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje skelbtą 2017 m. fiskalinio deficito -0,5 proc. BVP prognozę bankas keičia į 0 procentų. Banko analitikų teigimu, į tolesnę ateitį žvelgti sudėtingiau, kadangi prognozę komplikuoja atskirų politikų pastangos kištis į viešųjų finansų disciplinos reikalus ir juos reglamentuojančius įstatymus. Bet tikintis, kad šios iniciatyvos vis dėlto neišklibins Lietuvos finansų politikos tęstinumo, 2018 m. fiskalinio balanso prognozė taip pat pagerinta nuo 0 proc. iki 0,3 proc. BVP pertekliaus. Tuo metu 2019 m. valdžios biudžeto proficitas turėtų siekti 0,2 proc. BVP.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)