Susitikime diskutuota apie savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tobulinimą. Numatoma ateityje peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo kriterijus, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių galimybių.
Finansų ministras V. Šapoka teigė, kad pirmadienį sutarta dėl kelių esminių dalykų, vienas jų - savivalda taip pat turi dėti pastangas lėšoms užsitikrinti. Naujoji tvarka turi įsigalioti nuo 2018 m. sausio 1 d.
„Esminis dalykas, dėl ko pasiektas susitarimas, kad nauja tvarka turi savivaldybes motyvuoti, kad būtų sukurta kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų. (...) Tos savivaldybės, kurios rodys kuo daugiau pastangų ir pasieks kuo geresnį rezultatą, jų biudžetai pilnės. Geriausiai veikia paskatų sistema“, - įsitikinęs ministras, pažymėjęs, kad jeigu savivaldybės nesistengs, jų biudžetai neaugs ir tai esą bus aiškus signalas vietos savivaldos rinkėjams, kad jų išrinkta valdžia nededa pakankamai pastangų gerovei didinti.
Tariantis su savivaldybėmis, ketinama sukurti bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) mechanizmą, kuris būtų taikomas išimtinais atvejais, kai dėl tam tikrų aplinkybių pastebimai sumažėja savivaldybės pajamos.
„Jeigu atsitinka kokie nors nenumatyti įvykiai, pvz., ne dėl savivaldybės kaltės, ar veikimo, ar neveikimo išeina didysis to regiono darbdavys, tai tokiu atveju būtų ieškoma sprendimo, kaip pasidalyti nuostolius tarp skirtingų biudžetų - tarp savivaldybės ir valstybės biudžetų“, - aiškino V. Šapoka, pridūręs, kad diskusiją su savivaldybėmis vertina kaip labai konstruktyvią.
LSA prezidentas R. Malinauskas pritaria, kad pastarasis klausimas savivaldybėms ypač aktualus.
„Paimkime kaip pavyzdį Jonavos savivaldybę, ir, sakykime, užsidaro „Achema“, reikia įsivaizduoti, kokia finansinė našta gultų ant savivaldybės. Jeigu įvyktų tokia kritinė situacija, savivaldybė nebūtų palikta likimo valiai, o įstatyme būtų numatyta, kad dėl tokių aplinkybių savivaldybei priklausytų didesnė bendrosios dotacijos kompensacija“, - kalbėjo R. Malinauskas.
Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą Druskininkų meras pažymėjo, kad veikiausiai kiekviena savivaldybė norėtų pasiekti gerų rezultatų šioje srityje, tačiau ne viskas priklauso nuo savivaldos.
„Ne vien nuo savivaldybės priklauso ir ne nuo tų sąlygų, kurias gali nuspręsti pati savivaldybės taryba, - ar tai žemės mokestis, ar tai turto mokestis, - nes tai yra tiktai tam tikra dalis investitoriui sukurti patrauklumą. Toliau yra, kaip mes galime operatyviai pateikti investitoriui žemės sklypus, pakeičiant paskirtį, suformuojant - tai yra bendra visuma. Bent jau šiandien pasitarime finansų ministras pasakė, kad apie tai diskutuosime“, - sakė R. Malinauskas.
Premjeras S. Skvernelis, be kita ko, pritarė, kad būtina gerokai paspartinti valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms patikėjimo teise ir tokį sprendimą galėtų priimti ne Vyriausybė, bet ir Nacionalinė žemės tarnyba, suderinus su Žemės ūkio ministerija. Tai paskatintų investicijų plėtrą ir turėtų teigiamą įtaką regionų vystymuisi.
Susitikimo metu aptarta situacija, susidariusi dėl reikalavimo savivaldybėms grąžinti Europos Sąjungos (ES) lėšų dalį už nepasiektus prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemų rodiklius. Svarstyta, kad šios išieškotos lėšos galėtų keliauti į specialų fondą. Pabrėžta, kad būtina struktūrinė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reforma.
