Po išgyvento ekonomikos nuosmukio 65-erių metų ir vyresnių privačia praktika besiverčiančių asmenų skaičius padidėjo kone trigubai.
Perspektyva tapti patiems sau viršininkais vilioja ir jaunus žmones: nuo 2001-ųjų savarankiška veikla užsiimančio 16–24 metų jaunimo padaugėjo beveik dvigubai.
BBC publikacijoje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl savisamdos atvejų dažniau pasitaiko tarp senyvo amžiaus žmonių ir jaunimo, taip pat kokios garantijos suteikiamos taip besiverčiantiems darbuotojams.
Darbas visam gyvenimui
Per porą pastarųjų dešimtmečių savisamdos atvejų Jungtinėje Karalystėje sparčiai daugėjo.
Remiantis nacionalinės statistikos tarnybos ONS duomenimis, 2001 metais savarankiška veikla užsiimančių piliečių šalyje buvo 3,3 mln., o 2017-aisiais tokių jau suskaičiuota 4,8 mln.
Užsiimančiais savisamda laikomi asmenys, kurie:
- užuot samdęsi darbdaviui, ima plėtoti nuosavą verslą;
- yra susitarę dėl fiksuoto atlygio su darbo užsakovu arba klientu;
- gali atsižvelgdami į asmeninį grafiką apsispręsti dėl darbų terminų;
- geba vykdyti daugiau nei vieno kliento užsakymus;
- pasirūpina priemonėmis, įranga ir žaliavomis, būtinomis darbui atlikti.
Savarankiška darbo praktika apima įmonininkų, laisvai samdomų darbuotojų, dalijimosi ekonomikos (angl. – gig economy) subjektų arba rangovų veiklą.
Užsiimančiais savisamda nelaikomi pagal nenustatytos apimties darbo sutartis dirbantys asmenys, kurių darbo teisės nesiskiria nuo įprastų darbuotojų.
Didžiausias savarankiškai besiverčiančių asmenų skaičius užfiksuotas tarp 45–54 metų piliečių.
Vis dėlto sparčiausiai tokių startuolių ėmė gausėti tarp 65-eriu ir daugiau metų turinčių žmonių: nuo 2001 iki 2016 metų jų skaičius nuo 159 tūkst. išaugo iki 469 tūkst.
2016 metais buvo užregistruotas 181 tūkst. iš savarankiškos veiklos gyvenančių 16–24 metų asmenų. Tai byloja apie 74 proc. augimą nuo 2001-ųjų, kai jų kiekis siekė 104 tūkst. Remiantis skaičiais, jaunimui tenka antra vieta pagal tai, kaip sparčiai šioje grupėje gausėjo savarankiška veikla užsiimančių žmonių. Minėtina, kad augimą labiausiai lėmė ne visą darbo dieną atliekami darbai.
Per tris mėnesius iki 2018-ųjų kovo nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje nukrito iki 4,2 proc. Tarnyba ONS nurodo, kad darbo vietų gausėjimą po recesijos lėmė savisamdos atvejų dažnėjimas.
Tokiose organizacijose kaip „Resolution Foundation“ dirbančios ekspertų grupės ėmė svarstyti, ar savarankiška veikla užsiimančių asmenų gausėjimą reikėtų aiškinti žmonių noru turėti lankstų darbo grafiką, ar tiesiog kitos išeities nebuvimu.
Populiariausios veiklos sritys
2016 metais visoje Europos Sąjungoje buvo suskaičiuoti 33 mln. savarankiška veikla užsiimančių asmenų ir 188 mln. samdomų darbuotojų bei tarnautojų.
Labiausiai savisamda paplitusi paslaugų sektoriuje.
Viena iš šio tipo veiklos suklestėjimo prielaidų laikomas didžiulis šuolis technologijų tobulinimo srityje. Galimybės naudotis belaidžiais tinklais, debesijos paslaugų tarnybomis ir vaizdo skambučiais įgalino žmonės dirbti bet kuriuo laiku ir iš bet kurios vietos.
„Užsiimdami savarankiška veikla žmonės gali dirbti prie tokių projektų, kurie iš tiesų juos domina, be to, tada, kada nori, ir iš bet kurios vietos. Šią galimybę ypač vertina jaunimas“, – sakė strategijų plėtros vadybininkas Jordanas Marshallas iš Didžiojoje Britanijoje veikiančios nepriklausomų specialistų ir savarankiška veikla užsiimančių asmenų asociacijos „Association of Independent Professionals and the Self Employed“.
„Technologijos viską gerokai palengvino – darbo šiais laikais galima ieškoti internetinėse platformose. Dabar net galima rinktis vadinamojo skaitmeninio klajūno gyvenimą, t. y. klajoti po pasaulį ir tuo pačiu metu nuotoliniu būdu dirbti pagal laisvai samdomo darbuotojo sutartį“, – aiškino jis.
Vis dėlto J. Marshallas priminė ir apie iššūkius, kurie neatsiejami nuo savisamdos, tokius kaip būtinybė griežtai kontroliuoti asmeninius finansus arba darbo paieškas tokioje srityje, kurioje apskritai nelengva pasirašyti didelį skaičių sutarčių.
Kas uždirba daugiau?
Remiantis ONS pateiktais duomenimis, 2016 metais Jungtinėje Karalystėje vyrai, tiek etatiniai samdomi darbuotojai, tiek besiverčiantys savarankiška veikla, uždirbo daugiau nei moterys.
Vidutinis savarankiška veikla užsiimančio vyro savaitės uždarbis siekė 363 sarus sterlingų (404 eurus), o analogiška veikla besiverčiančios moters – 243 svarus sterlingų (271 eurą).
Vis dėlto uždirbti joms pavyksta akivaizdžiai mažiau, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis.
2016 metais vidutinis ne visą darbo dieną dirbančių moterų verslininkų uždarbis buvo pats žemiausias – siekė 120 svarų sterlingų (134 eurus) per savaitę.
Apie įvairias garantijas
Savarankiška veikla užsiimantiems, nuosavą verslą plėtojantiems darbuotojams tenka atsakomybė už visas sėkmes ir nesėkmes.
Su klientais dirbantiems laisvai samdomiems darbuotojams suteikiamos su sveikata ir saugumu susijusios garantijos. Kartais įstatymai juos gina ir nuo diskriminacijos.
Jų teisės ir įsipareigojimai paprastai išdėstomi su klientu sudarytoje sutartyje.
Pernai pateiktoje darbinės praktikos apžvalgoje buvo išsakyta rekomendacija dalijimosi ekonomikos dalyvius, tokius kaip „Uber“ vairuotojai, priskirti nesavarankiškų rangovų kategorijai, o ne savarankiška veikla užsiimantiems asmenims, mat tokia klasifikacija suteiktų jiems daugiau teisių.
Didžiosios Britanijos vyriausybė į tai reaguodama pažadėjo nuodugniai persvarstyti darbo teises ir atsižvelgti į pasiūlymus, susijusius su atostogų ir ligos išmokomis.