Tiekėjai teisinasi nepaprastąja padėtimi ir paskelbė veto daržų laistymui iš vandentiekio bokšto gyventojus pasiekiančiu vandeniu.
Vasaros karščių ir laukus išdeginusios sausros pasekmes pajuto jau ne vien žemdirbiai. Panevėžio rajone pradeda trūkti geriamojo vandens.
Jo suvartojimą sumažinti tikimasi individualiuose namuose pradėjus plombuoti iš čiaupų tekančio, bet į centralizuotą nuotekų sistemą nenubėgančio vandens sklendes. Kad vos už trijų kilometrų nuo Panevėžio gyvenvietėje, kurioje išplėtota infrastruktūra, gali pritrūkti paprasčiausio vandens, Velžio kaimo žmonės nebūtų nė pagalvoję.
Šią vasarą jiems tenka mokytis dalytis iš čiaupų tekančiu gėriu. Daugiabučio namo 4-ajame aukšte su šeima gyvenanti Asta B. jau susitaikė su tuo, jog negali kada panorėjusi palįsti po dušu arba jame maudantis gali bet kada dingti vanduo.
Anot moters, tokie dingimai visiškai neprognozuojami.
„Paros metas tam neturi jokios reikšmės. Vyras, vakare grįžęs iš darbo, palindęs po dušu spėjo išsimuilinti ir srovė dingo. Man taip nutiko ryte plaunantis galvą, kai skubėjau į darbą. Tokie dalykai tikrai labai vargina, bet jau tapo kasdienybe. Vanduo mūsų namuose darosi prabangos dalykas“, – pasakojo velžietė.
Jos žodžiais, nemalonios staigmenos tęsiasi beveik visą vasarą, tačiau itin suintensyvėjo pastarąsias dvi savaites.
Kai kurie velžiečiai, negalėdami būti tikri, kad prireikus visada turės vandens, ėmėsi juo apsirūpinti iš anksto – prisileidžia kibirus ir puodus.
Asta B. įtaria, kad rajono Savivaldybės įmonės Velžio komunalinio ūkio prižiūrimame vandentiekio bokšte yra rimtų problemų.
Anot jos, bėdų dėl vandens būta ir pavasarį. Tuomet žmonės atkreipė dėmesį, kad stipriau palijus iš čiaupų pradeda bėgti itin nešvarus, rudas vanduo. „Tokio prileidus į stiklinę, ant sienelių likdavo rudų apnašų. Tokiomis pasidengdavo ir klozetas, nuleidus rudą vandenį“, – pasakojo Asta.
Užsuko čiaupus
Kiek nori taškytis vandeniu nebegali ir individualiuose namuose gyvenantys velžiečiai. Šią savaitę jie sulaukė Velžio komunalinio ūkio atstovų, pakišusių pasirašyti sutikimą dėl vadinamojo nekanalizuoto vandens sklendės užplombavimo.
Tokiu vandeniu gyvenvietėje naudojasi per 70 kiemų. Jų gyvenamuosiuose būstuose vanduo bėga iš dviejų čiaupų, tik iš vieno nuteka į centralizuotą kanalizacijos sistemą, o iš kito – tiesiog į pakištą kibirą.
Pastarasis vanduo gyventojams kainuoja gerokai pigiau, mat nereikia mokėti už nuotekų tvarkymą. Ant čiaupų užmovę ilgas žarnas, velžiečiai sausą vasarą pigiu geriamuoju vandeniu bando gelbėti džiūstančiuose daržuose nykstantį derlių.
Dabar ir jiems, kiemuose neturintiems šulinių, beliko pasikliauti gamta bei prašyti lietaus.
Susirūpino rekonstrukcija
Didžiąją dalį Panevėžio rajono vandeniu aprūpinančio ir 33-is vandenvietes prižiūrinčio Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas tikina, jog problemos dėl vandens kilusios esą tik Velžyje. Pasak vadovo, riboti vandens naudojimą teko per sausrą įmonei nebeišgalint užtikrinti pakankamo iš gręžinio gyvenvietei tiekiamo vandens kiekio.
Jo teigimu, daugiabučių namų gyventojus sausra ištinka, kai tam tikromis valandomis drastiškai išauga vandens suvartojimas.
„Gyvenvietė suprojektuota gerokai mažesniam gyventojų skaičiui, ji plečiasi, sparčiai auga vandens suvartojimas, ypač dabar. Vandens bokšte yra, bet piko metu, vakarais ir savaitgaliais, kai visi puola laistyti daržų, vejų, skalbti, krenta slėgis ir daugiabučių viršutinių aukštų gyventojams kyla problemos. Kol karščiai tęsis, ribosime vandens daržams laistyti tiekimą, vėliau vėl leisime naudoti“, – teigė V. Virbalas.
Anot jo, kol kepins karščiai ir alins sausra, į kanalizaciją nenutekančio geriamojo vandens tiekimas velžiečiams nutraukiamas.
„Kol visus daržus palieja, didžiulis kiekis išteka. Aiškiname žmonėms, kad dėl to yra bėda. Kol kas dėl užplombuotų sklendžių niekas nepasipiktino, supranta, kad bėdą reikia dalytis po lygiai“, – sako įmonės vadovas.
Velžiečiams patyrus, kad visiems įprastas geriamasis vanduo ir gyvenvietėje su išvystyta infrastruktūra gali tapti prabangos dalyku, skundais užverstas Velžio komunalinis ūkis ėmėsi ieškoti išeičių.
Pasak V. Virbalo, šiuo metu skaičiuojama, kiek kainuotų rekonstrukcija, kurį leistų iš gręžinio pritraukti daugiau vandens.
„Šią savaitę į vandenvietę buvo atvykę inžinieriai, laukiame jų pasiūlymų, kaip iš gręžinio paimti daugiau vandens, kad užtektų ir laistyti“, – gyventojus bando paguosti direktorius.
Neišnaudoja pajėgumų
Džiūstant velžiečių vandens čiaupams, jų kaimynai panevėžiečiai taškosi netaupydami. Įmonės „Aukštaitijos vandenys“ ryšių su visuomene specialisto Svajūno Mikeškos teigimu, iš bendrovės vandenvietės per parą galėtų būti išgaunama 36 tūkst. kub. m vandens.
Įmonės aptarnaujami daugiau nei 50 tūkst. abonentų jo suvartoja gerokai mažiau – apie 20 tūkst. kub. m per parą.
Pasak S. Mikeškos, prieš kelias dešimtis metų ir panevėžiečiams kildavo problemų dėl vandens. Mieste klestint pramonės įmonėms, Aukštaitijos sostinė jo per metus suvartodavo apie 20 mln. kub. m., tai yra kone triskart daugiau nei šiuo metu.
