aA
Nuo naujų metų įsigalioja pensijų reforma – II pensijų pakopoje kaupiantieji galės arba grįžti į „Sodrą“ su savo sukauptomis lėšomis, arba liks toliau kaupti. O visi jaunesni nei 40 metų dirbantieji asmenys bus automatiškai priskirti vienai iš penkių pensijų kaupimo bendrovių su galimybe kaupti atsisakyti. Kokius žingsnius turėsime padaryti jau sausio mėnesį, kad viską suprastumėme?

Antrojoje DELFI laidų ciklo dalyje apie pensijų reformą kalbėtasi su pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Mariju Kalesinsku ir pensijų fondų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ verslo plėtros vadovu Andreju Cybu. Pasirinkimų variantų nuo sausio bus ne vienas.

„Yra situacijų, kai žmogus dabar nekaupia ir kitais metais jam mokesčiai mažėja, bet mažėja šiek tiek mažiau nei bus įmoka kaupimui. Dėl to šiek tiek atlyginimas gali sumažėti. Yra kai kurių variantų, bet skirtumai yra minimalūs, plius minus iki 10 Eur. Turbūt tai radikaliai žmogaus gyvenimo nekeis, ar jis rinksis kaupti, ar ne, o kaupimas, tai reikia suvokti, kad susideda kaip lašas po lašo. Lėšos, kurios kaupiamos, ne tik, kad nestovi atidėtos, bet jos yra investuojamos. Nepaisant svyravimų finansų rinkoje, kaip bežiūrėsi, per ilgą laikotarpį teigiamos grąžos didesnės nei infliacija. Galbūt vieną kitą proc. bus pavykę uždirbti ir daugiau, nes pensijų fondai santykinai konservatyviai investuoja, labai didelių grąžų nereiktų tikėtis, bet uždirba infliaciją pokytį ir gal papildomus kelis proc.“, – DELFI TV studijoje pasakojo M. Kalesinskas.

Įtraukė į pensijų fondus? Pasitikrinkite jų rodiklius

Sausio 2 dieną apie 160 tūkst. dirbančiųjų jaunesnių nei 40 m. asmenų bus automatiškai įtraukti ir padalinti per penkias pensijų kaupimo bendroves. Apie tai, koks fondas jiems priskirtas, jie sulauks laiškų iš „Sodros“. Norintieji nedalyvauti II pensijų pakopoje galės iš sistemos išeiti. Tačiau nusprendus sistemoje pasilikti ir dalyvauti kaupime, rankų sudėti nereikėtų. Ekspertai pataria pasitikrinti, kokiame fonde esate priskirti, kokios naudos galima tikėtis.

Sausio pradžioje taip pat tikimasi paleisti ir naują skaičiuoklę, kuri leis ne tik senatvės pensiją apskaičiuoti, bet ir įvairiausius individualius scenarijus kaupiant pensijų fonduose. Tai yra, kokią sumą galima tikėtis sukaupti.

„Pirmiausia „Sodros“ sistemoje pasitikrinčiau, kur esu priskirtas, į kokį fondą mane automatinė sistema nukreipė kaupti, išsitraukčiau skaičiuoklę ir pasižiūrėčiau, kas atsitiks su mano pajamomis, ar gausiu daugiau, ar mažiau, kiek keliaus į kaupimą, kokia valstybės paskata prisideda ir ko senatvėje galiu tikėtis. Reikia daryti drąsia prielaidą, kad įstatymai labai jau nesikeis“, – savo veiksmų planą pasakoja M. Kalesinskas, jei būtų naujai įtrauktas dalyvis.

Jis prideda, kad pasinaudoti skaičiuokle ir pasitikrinti, ar tinkamame sau pensijų fonde yra patartina ir jau dalyvaujantiesiems pensijų kaupime.

Andrej Cyba, Marijus Kalesinskas
Andrej Cyba, Marijus Kalesinskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kalbant apie tuos dalyvius, kurie bus įtraukti, jie gaus laišką sausio mėnesį į kurią bendrovę yra priskirtas. Jeigu jis nori pakeisti savo pensijų kaupimo bendrovę, jam reikia kreiptis pas tą bendrovę, su kuria nori sudaryti sutartį. Tą jis gali padaryti tiek fiziniu būdu, tiek turbūt dauguma pripratę tai daryti nuotoliniu būdu.

Yra reguliuojanti institucija pavadinimu Lietuvos bankas, kuri kiekvieną ketvirtį skelbia bendrovių rezultatų palyginimus, kurie graduojami pagal įvairų laiką, rizikingumo laipsnį. Tai kiekvienas žmogus gali pasidomėti ta informacija, ji yra vieša, palyginti rezultatus ir priimti sprendimus. Reikia būtinai domėtis savo pensija, nes tai yra lygiai toks pat jūsų asmeninis finansinis turtas, kaip ir bet koks kitas.

Vienas iš paprasčiausių rodiklių tai yra (sugeneruota ilgametė grąža – DELFI), jei kalbėti finansiniais terminais yra tokia IRR – vidinė normos grąžą investuotam kapitalui. Kadangi Lietuvos bankas pagal šiuo metu esančią sistemą graduoja pagal rizikos fondus, tai reikėtų žiūrėti ilgalaikę grąžą ir ant kiek ji nuosaikiai išlaikoma. Dažnai yra žmonių pagunda pasižiūrėti į mėnesio, trijų ar šešių mėnesių rezultatą. Toks natūralus noras, pasidžiaugti trumpa pergale arba paliūdėti kažkiek, tačiau ilgalaikis kaupimas pensijai – maratonas, svarbu ir taktiką ir strategiją išsirinkti, kad užtektų jėgų visą distanciją prabėgti“, – apie tai, kaip pasirinkti pensijų fondą komentavo pensijų fondų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ verslo plėtros vadovu Andrejus Cybas.

„Iš jau egzistuojančios sistemos rezultatų pastebime, kad grubiai per tuos 15 metų jau galima matyti, kad rezultatai (pensijų fondų – DELFI) labai skirtingi, kai kurie fondų valdytojai dirba geriau už kitus, ir tikrai verta pasidomėti, kuriam fondų valdytojui jūs esate priskirtas, kuris valdytojas valdys tą jūsų fondą. Jei matote, kad nepatinka, reikia domėtis, kuris bus geresnis ir pereiti į tą bendrovę, į kurią tikrai norisi“, – sako M. Kalesinkas.

Kaupiant pilnu pajėgumu – didesnė ir valstybės parama

Abu ekspertai pabrėžia, kad kol valstybė remia, tol būtina naudotis suteikiama paskata kaupiant pensijai. Taip pat patariama, jei galimybės leidžia, iš karto kaupti pilnu pajėgumu. Mat yra numatyta, jeigu gyventojai iki šiol nekaupė arba neprisidėjo prie kaupimo įmokomis nuo darbo užmokesčio, jie pradės kaupti nuo 1,8 proc. o valstybė proporcingai pridės 0,3 proc. Tiek gyventojo įmoka, tiek valstybės paskata penkerius metus palaipsniui augs kol 2023 m. visi mokės 3 proc. įmokas ir gaus 1,5 proc. paskatą iš valstybės.

„Ji (valstybės paskata – DELFI) tampa menkaverte tik žmonėms, kurie labai dideles pajamas uždirba. Visiems kitiems, kurie uždirba vidutines pajamas ar mažesnes, ta paskata ir ankstesnėje sistemoje naudinga ir naujoje. Jei sistema įtraukė ir siūlo tuo nuosaikesniu būdu kaupti: tik 1,5 proc. pervedant nuo atlyginimo ir gaunant santykinai mažą paskatą iš valstybės 0,3 proc. kuri po truputį vis daugiau auga. Reikia pastebėti, kad ta paskata 0,3 proc. yra pakankamai maža, daugeliui ji didelio efekto nesukurs, dėl to aš siūlyčiau visada pasiskaičiuoti. Akivaizdu, kad geriausia, jeigu situacija ir galimybės leidžia, pradėti nuo 3 proc. kaupti, nes tada didesnė paskata iš valstybės gaunama. Kaupiančiajam tai reikia įsivertinti. Kitu atveju kai gauna tą mažytę 0,3 proc. paskatą ir išeina panašiai kaip III pakopoje kaupti, ar gal net palankiau kai kuriais atvejais III pakopoje. Tai jei neišeina 3 proc. kaupti nuo pajamų, reikia svarstyti tuomet, kad gal net geriau yra grįžti į „Sodrą“ ir kitais būdais kaupti, pavyzdžiui III pakopoje ar kitais būdais“, – svarsto M. Kalesinskas.

Marijus Kalesinskas
Marijus Kalesinskas
© DELFI / Karolina Pansevič

M. Kalesinskas nurodo, kad žmonės, kurie jau gauna virš 2000 eurų „ant popieriaus“ turėtų pasvarstyti, ar jiems yra pakankama valstybės paskata II pakopoje ir gal labiau apsimokėtų kaupti III pakopoje.

„Čia atsiranda ne vien matematinių argumentų, nes kaupimas antroje pakopoje gerokai labiau reglamentuotas. Iš vienos pusės ten valdytojai negali imti tokių didelių mokesčių, kaip ima III pakopoje, tai tas kaupiantiesiems II pakopoje yra naudinga. Iš kitos pusės, žmonėms, kurie kaupia II pakopoje, jų sukaupta suma gerokai apribota, ką su ja galima padaryti. Negalima tų pinigų anksčiau pasiimti nesulaukus pensijos, o III pakopoje tai galima padaryti. II pakopoje griežčiau sureglamentuota, ką kaupiantysis gali daryti su tais pinigais: privalo pensinio mažiau laukti, tada priklausomai nuo sumos, kada privalo pirkti anuitetą ar atidėtąjį anuitetą, kuris atsiras pagal naują mechanizmą. Jeigu sukaupi nedidelę sumą iki 3 tūkst. eurų per visą gyvenimą, tada vienu kartu galėtų išsiimti. Tai toje II pakopoje daug apribojimų. Jei žmogus turi dideles pajamas, reikia pagalvoti kas jam labiau apsimoka“, – svarsto pašnekovas.

A. Cybas laikosi nuomonės, kad reikia išnaudoti visą įmanomą valstybės paramą. Tai yra, jei žmogus uždirba nemažą sumą, siūlo jam kaupti ir II, ir III pakopoje.

„Jeigu kalbame apie didelių pajamų žmones, prisiminkime tikslą, kad reikia atsidėti 10 proc. nuo disponuojamų pajamų, tai matematiškai ir II, ir III pakopą reikia tada naudoti, maksimaliai galima pasinaudoti lengvatomis. Šiai dienai valstybė duoda galimybę gauti 500 Eur per metus. Tai nemaža suma: 300 Eur iš III pakopos, jei pilnai pasinaudoji ir, grubiai skaičiuojant, šiuo metu II pakopoje yra 200 Eur per metus, 16,41 Eur per mėnesį kitais metais“, – sako A. Cybas.

Jis nurodo, kad pilnu pajėgumu kaupiant III pakopoje reikėtų pačiam atidėti 125 Eur per mėnesį. Tuomet maksimali fiksuota lengvata, kurią būtų galimą gauti per gyventojo pajamų mokestį (GPM) 20 proc. – 300 Eur. Valstybės finansinė paskata II pakopoje nėra fiksuota, ji priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), augant VDU didės ir valstybės parama.

„Atkreipčiau dėmesį, kad jei kalbame apie didžiąją dalį žmonių, tai ta subsidija, kuri gaunama II pakopoje yra labai reikšminga. Jei gaunate 1000 Eur „į rankas“ tai įmoka sudarys per mėnesį apie 50 Eur, per metus pervesite apie 600 Eur į II pakopą. Valstybė 12 mėnesių po 16,41 Eur prisidės, grubiai tai 200 Eur, tai gausit iš valstybės iš karto 33 proc. grąžą. Jeigu uždirbate 400 Eur, tai nuo tų 3 proc., kuriuos nukreipsite į II pakopą, gausite 90 proc. grąžą iš valstybės, tai padvigubina jūsų pinigus.

Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo labiau jam reikia ir III pakopą naudoti. Itin aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams reikia prisiminti, kad įmokos į pensijų kaupimą daromos nuo draudžiamųjų pajamų, kadangi įvestos „Sodros“ lubos ir už 3 metų jos bus apie 4 tūkst. eurų „į rankas“, tai vėlgi bus maksimalios lubos nuo kurių vedamos įmokos į pensinį kaupimą. Tai maksimaliai 1092 Eur įmoka per metus bus pervedama. Valstybės paskata prie maksimalaus įdėjimo į II pakopą bus apie 9 proc. iš karto, kas nėra labai mažai“, – skaičiavimus pateikia A. Cybas.

Andrej Cyba
Andrej Cyba
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis taip pat pridėjo, kad pagal paskaičiavimus, žmogus, uždirbantis vidutinį atlyginimą (935,7 Eur – 2018 III ketv. duomenimis), per 30 metų kaupiant 3 proc. turėtų įnešti apie 18–19 tūkst. eurų. Jei valstybės parama išliks per visą laikotarpį, ji siektų apie 8–9 tūkst. eurų.

„Po 30 metų kaupimo, imant tas grąžas, kurios sudėtos į skaičiuoklę, kalbame apie 108 tūkst. eurų sukauptą sumą išeinant į pensiją. Ji prisidės tokiu būdu, kad arba imti anuitetą – iki gyvenimo pabaigos gauti tęstinius mokėjimus, arba atidėtą anuitetą imti, kas reiškia, kad didesnę dalį pinigų gausite per periodines išmokas iš pensijų kaupimo bendrovės išperkant jūsų vienetus. Aišku, tie pinigai 108 tūkst. eurų bus kitokios perkamosios galios, nes kad ir kaip bežiūrėtume yra infliacijos efektas. Bet vis tiek tų kelių proc. realios grąžos efektas yra labai didelis ir sukaupta suma bus reikšminga“, – įsitikinęs A. Cybas.

Dar viena naujovė – gyvenimo ciklo fondai

Šį rudenį Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kuriame nurodė, jog nuo 2019 m. pensijų kaupimo bendrovės turės taikyti gyvenimo ciklo investavimo principą. Pagal jį pensijų fondas bus siejamas su dalyvio amžiumi: kuo jaunesni dalyviai, tuo jų investicijos gali būti rizikingesnės (pavyzdžiui, akcijų dalis portfelyje gali sudaryti didžiąją dalį), tačiau su laiku turėtų būti pereinama prie konservatyvių investicijų (pavyzdžiui, Vyriausybės vertybinių popierių).

Ši naujovė palies ir naujai įtrauktus pensijų fondų dalyvius ir jau kaupiančiuosius II pensijų pakopoje. Analitikų teigimu, toks pokytis vertinamas teigiamas. Kaip pastebi A. Cybas, dabar apie 73 proc. kaupiančiųjų yra ne tame rizikos lygyje.

„Žmonės galvoja, kad yra per rizikingai sudėję savo pinigus, ne maža dalis per konservatyviai sudėję savo pinigus. Tai gyvenimo ciklo fondai reiškia, kad iš esmės pagal mano amžių, pagal tai, kiek man liko iki pensinio amžiaus, bus nustatytas tam tikras investavimo rizikingumo lygmuo“, – sako jis.

Į „Sodrą“ pataria grįžti ne visiems

Analitikų teigimu yra ne daug atvejų, kuomet žmogui tinkamiausias kelias bus pasirinkti grįžti su sukauptais pinigais į „Sodra“ ir nedalyvauti II pensijų pakopoje.

„Kalbame apie mažai sukaupusius žmones, kuriems liko iki pensijos ne daug metų. Tose situacijose reikia sukaupimo sumą pasižiūrėti ir įvertinti. Bet tai ribinės situacijos, daugumai II pakopa reikalingas instrumentas“, – sako A. Cybas.

Viktorija Chockevičiūtė, Andrej Cyba, Marijus Kalesinskas
Viktorija Chockevičiūtė, Andrej Cyba, Marijus Kalesinskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Nėra labai daug atvejų kuomet žmogui apsimoka grįžti į „Sodrą“. Išskirčiau tuos atvejus, kai žmogus susiskaičiavęs, kai bus „Sodros“ skaičiuoklė, bus galima savo kaupimo bendrovėje pasitikrinti duomenis, kiek sukaupta lėšų ir, jei matosi, kad „Sodra“ pervedė didesnę sumą, o sukaupė mažiau, tai dabartinė sistema po reformos leis į „Sodrą“ be nuostolių grįžti, lyg nieko neprarado. Yra tokių atvejų, kai žmonės nesėkmingai fondus pasirinko, ar pataikė į tokius periodus, kai krito stipriai finansinių aktyvų vertės ir sukaupė mažiau nei pervedė „Sodra“.

Žmonėms, kuriems nedaug liko iki pensijos, 5–10 metų, ir atidžiau riektų pasiskaičiuoti, ar per tokį turmpą periodą kaupimo efektas pasijaus ir ką iš to galima išlošti, nes yra įvairios rizikos. Visiems, kuriems liko ilgesnis laikotarpis, matosi, kaip beskaičiuosi, kad didesnė nauda kaupti. Ir jei įmanoma atrasti tų galimybių keliasdešimt eurų atidėti kas mėnesį, tai nėra didelės sumos net ir mažas pajamas uždirbantiems žmonėms, suvokiant, kad atsidedi sau. Niekas iš tų fondų nepaims“, – antrino M. Kalesinskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Parduoda dviračių gamyklą „Baltik vairas“

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „ LitCapital “ parduoda 2014 metais įsigytas Šiaulių...

JAV vykdo kriminalinį tyrimą dėl Kinijos bendrovės „Huawei“ (6)

JAV pareigūnai gerokai pasistūmėjo į priekį vykdydami kriminalinį tyrimą, galintį nulemti...

Kavinėse kavos kaina pakilo beveik 30 proc. (24)

Per ketverius metus kava Lietuvos kavinėse ir restoranuose brango beveik 30 procentų.

Rekordinė JAV gavyba nusmukdė naftos kainas (5)

Ketvirtadienio rytinėje prekyboje naftos kainos smuktelėjo, o Jungtinių Valstijų „juodojo...

Augant baimei dėl chaotiško „Brexit“ – įtampa pramonininkų gretose (1)

Vis labiau augant baimei dėl chaotiško Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (...

Top naujienos

Nesumeluotas emigracijos veidas, apie kurį drįsta prabilti ne kiekvienas lietuvis: buvome tikri vergai (79)

Dunganone sutiktas lietuvis Romualdas pasakoja, kad pirkdamas lėktuvo bilietus už skolintus pinigus...

Žinomos įmonės darbuotojai atsitrenkė į sistemą: bandė atgauti skolas, o atsidūrė spąstuose (96)

Optikos salonus valdančios įmonės darbuotojai bandydami atgauti iš darbdavio susidariusias...

Veryga: be pokyčių rajoninės ligoninės pačios užsidarys (3)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neigia būgštavimus, kad siūlymu įvesti...

Užsiminė apie potvynių grėsmę: dalis Lietuvos gali atsidurti po vandeniu (66)

Žiema kol kas trauktis neketina. Antra sausio mėnesio pusė prognozuojama tokia pat šalta, o ir...

Profesorius Skurvydas papasakojo apie natūralų vaistą: apsaugo nuo Alzheimerio, depresijos ir kitų 24 lėtinių ligų (31)

Lietuvos sporto universiteto ( LSU ) profesorius Albertas Skurvydas išsamiai, bet paprastai...

Baisiausią smurto ataką išgyvenusio miestelio gyventojai po „Brexit“ balsavimo: tai katastrofa (5)

Sorcha McAnespy Theresos May „Brexit“ susitarimo pralaimėjimą įvardija vienu žodžiu...

Devintame Dakaro greičio ruože lietuvių viltys nesudužo – išsaugotos rekordinės pozicijos atnaujinta 00.57 val. (466)

Tokios dienos, koks buvo devintasis Dakaro ralio etapas, nesitikėjo, matyt, niekas. Jeigu...

Parduoda dviračių gamyklą „Baltik vairas“

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „ LitCapital “ parduoda 2014 metais įsigytas Šiaulių...

Į medikų rankas pateko kone mirtinai girtas paauglys

Policijos pareigūnai vieną po kito gavo tris pranešimus, apie į ligonines atvežtus vaikus, kurių...

Niekas taip greitai nesmenga, kaip šis 15 milijonų gyventojų turintis miestas (13)

Vienas labiausiai apgyvendintų Vakarų Azijos miestų smenga žemėn precendento neturinčiu greičiu.