2010 m. sausio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn., bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 7,1 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 2,2 – transporto prekės ir paslaugos, 1 procentu – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,4 procento – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai ir 4,5 procento atpigę drabužiai ir avalynė.

Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 1,7 procento, paslaugų kainos beveik nepasikeitė.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai paveikė nuo 2010 m. sausio 1 d. 33,3 procento pabrangusi elektra, 0,8 – karštas vanduo ir centralizuotai tiekiama šiluma. Būsto nuomos mokesčiai sumažėjo 6,5 procento, suskystintos dujos maistui gaminti atpigo 1,7, būsto priežiūros ir remonto paslaugos – 0,8 procento.

Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 4,3 procento pabrangęs benzinas, 6,3 – dyzeliniai degalai, 7,4 – suskystintos automobilinės dujos, 9,5 – keleivinio geležinkelių transporto paslaugos. Keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 8,3 procento.

Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 35,9 procento pabrangusios vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos), 2 procentais – šokoladas ir kiti konditerijos gaminiai, 6,2 procento – miltai, 21,4 – kopūstai, 2,8 – gaivieji gėrimai, 2,9 – citrusų vaisiai.

Kiauliena atpigo 1,8 procento, virtos dešros ir dešrelės – 1 procentu, bananai – 5, paukštiena – 0,9 procento.

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų padidėjimą nulėmė 2,3 procento pabrangę tabako gaminiai, 1 procentu – spirituoti gėrimai, 0,5 – alus. Vynas ir vyno produkcija atpigo 0,6 procento.

Drabužių ir avalynės mėnesiniam kainų pokyčiui įtaką darė dėl nuolaidų 5 procentais sumažėjusios drabužių ir 3,5 procento – avalynės kainos.

Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių didelės įtakos bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 2 procentais pabrangusias judriojo telefono ryšio paslaugas, 1,7 procento – neelektrinius asmens priežiūros prietaisus, reikmenis ir priemones, 0,5 – farmacijos gaminius, 1,6 – namų ūkio valymo ir priežiūros priemones ir 2,2 procento atpigusias atostogų išvykas, 0,9 – baldus, 6,2 – sanatorijų paslaugas, 1,1 –elektrinius ir neelektrinius pagrindinius namų ūkio prietaisus, po 0,7 procento – vaizdo aparatūrą ir knygas.

Per metus (2010 m. sausio mėn., palyginti su 2009 m. sausio mėn.) vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 procento.

Metinį kainų sumažėjimą lėmė per dvylika mėnesių 5,1 procento atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 7,6 – drabužiai ir avalynė, 3,2 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir 19,6 procento pabrangę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 4,4 – transporto, 4 procentais – sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos.

Vartojimo prekės per metus atpigo 0,3 procento, paslaugos pabrango 0,2 procento.

DnB NORD: infliacija Lietuvoje kol kas neleidžia atsiskleisti vartojimui

DnB NORD grupės vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka pastebi, kad šalta žiema brangiai atsieina Lietuvos vartotojams:

„ Augančios kainos dar labiau smukdo ir taip prislėgtą perkamąją gyventojų galią ir netgi faktas kad per metus kainos nežymiai smuktelėjo situacijos nepagerina. 

Tuo tarpu daugelis ES šalių, paskelbusių sausio mėn. rodiklius, sulaukė atvirkštinės tendencijos – Vokietijoje, Čekijoje, Slovėnijoje kainos, nepaisant degalų šuolio smuko. Lietuvoje prie kainų augimo prisidėjo labiausiai pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos.

Nemenką įtaką bendram rodikliui turėjo ir transporto prekių ir paslaugų grupė. Tarptautinė energijos agentūra neseniai padidino pasaulio naftos paklausos ir naftos produktų kainų prognozes 2010 metams, o šalta žiema ir sumenkusios atsargos ir toliau stumia naftos kainas į viršų. Kylančios energijos nešėjų kainos ženkliai didino ir gamintojų sąnaudas. Gamintojų kainos sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu ūgtelėjo 1,7 proc. tačiau didžioji dalis šio kainų kilimo buvo sąlygota naftos brangimu. Be šių produktų įtakos, parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo vos 0,1 proc.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad labiausiai kainos didėjo ne vidaus, o užsienio rinkoje (per mėnesį ne Lietuvoje parduota produkcija pabrango 3 proc.).

Ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje, kadangi giliu nuosmukiu pasižyminti vidaus paklausa uždeda apynasrį kainų augimui. Nors vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį kiek pagerėjo - mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą, šiek teik stabilizavosi gyventojų, planuojančių įsigyti didesnius pirkinius dalis – dauguma šio indekso sudedamųjų dalių po pesimizmo šuolio rudenį tarsi grįžo į praėjusių metų vidurio lygį ir to akivaizdžiai nepakanka išjudinti iš vietos stagnuojančią mažmeninę prekybą.

Ženklesnio gyventojų nuotaikų pagerėjimo galima laukti pavasarį, pasibaigus šilumos sezonui. Stabilizacija pakvipo net nekilnojamojo turto rinkoje – pamažu aktyvumą įgaunančios kaimynų būsto rinkos didina susidomėjimą ir Lietuvoje. Todėl pavasarį galima bus laukti pirmųjų vartojimo stabilizacijos daigų."

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją