Ketvirtadienį laidoje DELFI Diena dalyvavęs Sauliaus Skvernelio patarėjas tvirtino, kad Vyriausybėje šiuo metu svarstoma labai daug pasiūlymų, kaip tai būtų galima padaryti.
„Labai dažnai visos diskusijos pasibaigdavo tuo, kad nieko neįmanoma padaryti. Esą jei tik kažką bandys Vyriausybė padaryti, prekybos centrai pakels kainas, arba mes grįšime į Sovietų Sąjungą, kur buvo planinė ekonomika. Visi šie mitai turėtų būti išsklaidyti“, – sakė jis.
S. Malinauskas aiškino, kad, pavyzdžiui, būtų galima peržiūrėti pirkėjų nematomus santykius tarp prekybos tinklų ir jų tiekėjų.
„Čia, mano galva, sąmoningai paliktas didžiulis liūnas, kuris yra neiškuoptas. Yra sumos, kurias moki, kurias gali gauti už savo prekę, bet šalia dar yra sumos, kurias moki už marketinginius mokesčius, apyvartos mokesčius, didžiulės baudos ir panašiai“, – sakė jis.
Supeikė Konkurencijos tarybą
S. Malinauskas atkreipė dėmesį į Konkurencijos tarybos vaidmenį prižiūrint prekybos tinklų veiklą.
„Man visą laiką buvo įdomu, ar Konkurencijos taryba negalėtų pažiūrėti į du dalykus. Pirmiausia, kiek prekybos centrai susirenka per papildomus mokesčius ir baudas. Jei tai ženkli pajamų dalis, tai problema.
Antras dalykas – pažiūrėti, ar tos baudos yra adekvačios, ar skiriasi sutartyse. Kalbamės su verslininkais, kurie tiekia prekes į visus prekybos tinklus. Jie sako, kad jiems nesuprantama, kodėl prekybos tinklai taiko praktiškai vienodą praktiką ir jie net negali pasirinkti, ar ten, ar kitur mokėti baudas. Jos yra labai didelės.
Tada galima kelti klausimą – galbūt valstybė galėtų pasakyti, kad tos baudos turėtų būti adekvačios. Galbūt tų baudų išieškojimo mechanizmai galėtų būti kitokie. Dabar prekybos tinklui puiku – taiko baudas ir tada iš atsiskaitymo išskaito ir viskas“, – kalbėjo premjero patarėjas.
Jis pastebėjo, kad šios išlaidos gula ant pirkėjų pečių.
„Konkurencijos taryba turi visa tai reguliuoti. Aš sutinku, kad instrumentų trūko, tačiau nesuprantu, kodėl Konkurencijos taryba nesiplėšė marškinių ir nesakė, kad jai jų trūksta, neprašė suteikti jų įstatymais.
Antras dalykas, mano galva, tam tikrais atvejais Konkurencijos taryba žaidžia visiškai vienpusiškai labiau verslo pusėje, nei visuomenės intereso pusėje“, – sakė S. Malinauskas.
Premjero patarėjas mažmeninę prekybą Lietuvoje pavadino praktiškai oligopolizuota rinka (kai didžioji rinkos dalis priklauso kelioms didelėms įmonėms).
„Ten yra vienas didžiulis žaidėjas, kuris pasiima praktiškai 80 proc. visų uždirbamų pelnų, turi didžiausią prekybos tinklą ir t.t.
Iš principo visi žiūri į jo kainas, jei jis kelia, tada gali pakelti visi. Jei mažina, tenka pasimažinti visiems. Tai toks nebylus kartelis, kuris man atrodo labai keistai. Nesuprantu, kodėl iki šiol nei viena Vyriausybė nesiėmė rimtai spręsti šio klausimo“, – kalbėjo pašnekovas.
Žada valstybines vaistines
S. Malinaukas dar svarstė, kad nuo kitų metų Lietuvoje ligoninėse ir poliklinikose galėtų atsirasti valstybės valdomos vaistinės.
„Daug kas sako, kad tai yra neįmanoma. Tačiau tai labai lengva padaryti – turime visą infrastruktūrą, turime ligonines ir poliklinikas, kurios turi sergančių asmenų srautus, turime patalpas, kur jau veikia vaistinės. Reikia pakeisti prioritetus ir stengtis, kad kaina būtų kuo mažesnė, o sąžiningumas kuo didesnis“, – sakė jis.
Premjero patarėjas pastebėjo, kad ligoninės ir šiandien pačios perka vaistus ir jų kaina yra kelis kartus mažesnė nei vaistinėse.
„Jei gali sukurti instrumentą tą vaistų kainą sumažinti, ypač, kai tokia jautri tema, susijusi su sveikata, kartais gyvybe, nežinau, kodėl to nepadaryti“, – sakė jis.
DELFI primena, kad gegužę Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie leistų ligoninėse ir poliklinikose esančius vaistų sandėlius pertvarkyti į valstybines vaistines.
