Naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje dalis investicijų į įvairias finansines paslaugas teikiančias kompanijas ir finansinių technologijų („fintech“) įmones įvardintos „nacionalinių saugumo interesų neatitinkančiomis“.
© Shutterstock nuotr.

Investicijos neatitinka saugumo

Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2017 metus. Ekonominių grėsmių centre įvardintos dviejų skirtingų sričių įmonėms skiriamos neskaidrios investicijos.

Tarp jų minimos dabar Lietuvoje sparčiai populiarėjančios finansinės technologijos ir su jomis susijusią veiklą vystančios įmonės, į kurias, remiantis ataskaita, investuoja su Rusijos ar Baltarusijos verslo subjektais sąsajų turintys piliečiai.

„Nustatoma vis daugiau atvejų, kai investuoti Lietuvoje siekia užsienio investiciniai fondai ir ES registruoti juridiniai subjektai, kurių galutiniai naudos gavėjai nėra žinomi. Siekiant nuslėpti tikruosius naudos gavėjus ir sumažinti mokesčių naštą, dažnai taikomos verslo valdymo schemos per lengvatinio apmokestinimo zonose registruotus juridinius asmenis. 2017 m. buvo nustatyta atvejų, kai pasinaudodami šiomis schemomis Lietuvoje siekė investuoti užsienio fondai ir įmonės, turintys sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais bei įmonėmis. Kai kurie iš jų siekė gauti teigiamas Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos išvadas“, – rašoma dokumente.

VSD ataskaitoje teigiama, kad specializuotiems bankams steigti tinkamas galimybes sudarė bankų įstatymo pakeitimai. Kai kurios finansines paslaugas teikiančios kompanijos ir šiuo metu skatinamos finansinių technologijų („fintech“) įmonės įvardintos ne perspektyvia naujove, o potencialia grėsme valstybės saugumui dėl to, kad jų kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų.

Remiantis BNS informacija, VSD vadovas Darius Jauniškis spaudos konferencijoje sakė, kad „tai Rusijos ir Baltarusijos pinigai, kurie ateina per ofšorines kompanijas“.

Tokio pobūdžio įmonėms licencijas išduoda Lietuvos bankas. Komentarą apie tai BNS davęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis sakė, kad suteikiant licenciją tokio pobūdžio įmonėms taikomi griežti reikalavimai, o tiek specializuoto, tiek tradicinio banko atveju licencijos siekiančiam verslui reikia pereiti Europos Centrinio Banko filtrą.

Vytautas Valvonis
Vytautas Valvonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Lietuva matoma kaip viena iš regiono „fintech“ lyderių, tad natūralu, kad jaučiame dėmesį iš įvairių šalių. Tačiau visiems pretendentams taikomi vienodai griežti reikalavimai, nepriklausomai nuo to, kokio tipo licencijos siekiama“, – teigė V. Valvonis.

Jo teigimu, jei prašanti licencijos įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, neigiamą sprendimą priima komisija, įsteigta prie Lietuvos Vyriausybės.

„Jei gaunamas neigiamas sprendimas, tai padeda tašką licencijavimo procese – tokia įmonė paprastai pati atsiima pateiktus dokumentus licencijai gauti. Per pastaruosius metus taip yra atsitikę keletą kartų“, – BNS sakė V. Valvonis.

BNS rašo, kad pernai įmonėms Lietuvoje suteiktos 32 „fintech“ licencijos – beveik dvigubai daugiau nei 2016 metais, kai buvo išduota 17 licencijų. Šiemet išduoti aštuoni tokie leidimai, nagrinėjama dar 20 paraiškų.

Kita dalis ekonominių subjektų, dėl kurių išsakytas susirūpinimas VSD ataskaitoje, tai Lietuvoje registruotos įmonės, bendradarbiaujančios su verslo subjektais, turinčiais ryšių su Rusijos karinės pramonės kompleksu.

VSD grėsmių vertinime minimos ir priemonės, kuriomis bus siekiama išvengti saugumo spragų, tarp jų – nauja komisija.

„Siekiant užkardyti minėtas grėsmes, taikomos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti ¬svarbių įmonių įstatyme, teikiama informacija Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, kuri pakeitė iki 2018 m. kovo 1 d. veikusią Potencialių dalyvių atitikties ¬¬nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją“, – rašoma ataskaitoje.

Saugumas metė šešėlį ant Lietuvoje skatinamos finansinės naujovės
© DELFI / Karolina Pansevič

Populiari technologija kelia klausimų apie saugumą ne tik Lietuvoje

Remiantis neseniai išleista „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaita, kuria pasidalino „Investuok Lietuvoje“, 2017 m. Lietuvoje veikė 117 finansinių technologijų („fintech“) įmonių, 35 iš kurių buvo registruotos pernai. Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 proc. Generalinis „Investuok Lietuva“ direktorius Mantas Katinas teigia dar nesusipažinęs su VSD ataskaita, bet nurodė, kad finansinių verslų, susijusių su finansinėmis technologijomis, padaugėjo per pastaruosius penkerius metus.

„Kiek mums teko bendrauti su valstybės saugumo kompetencijų centrais, jie tikrai tuo metu nematė jokių problemų dėl to, kad į Lietuvą ateina technologiniai verslai iš Ukrainos, Rusijos ar Baltarusijos, išskyrus tai, kad jie turbūt atidžiau juos stebi ir tikisi, kad tarp jų nebus susijusių su kokia nors valstybės sritimi“, – teigia M. Katinas.

Remdamasis gauta informacija apie tai, kokios ekonominės grėsmės yra įvardintos VSD dokumente, M. Katinas pastebi, kad „fintech“ technologijų terminas yra per daug plati sąvoka kalbant apie finansinius sprendimus.

„Neskaičius detalios ataskaitos sunku pasakyti, kas slepiasi po žodžiu „technologijos“, nes tarp jų gali būti ir kriptovaliutų verslas ir vadinamieji „IQ“ sprendimai, kurių metu pritraukiamas kapitalas. Būtent tie finansiniai sprendimai kartais neleidžia įsitikinti turto kilmės rūšimi, todėl aš manau, kad technologijų terminas yra per daug platus paaiškinti, kuri sritis turi pavojų“, – teigia M. Katinas.

Jis pastebi, kad į Lietuvą ateina įvairūs šios srities verslai ir tarp jų yra tokių, kurių skaidrumą, taip ir susijusį su kapitalo kilme, nurodyta VSD ataskaitoje, yra sunku nustatyti.

Mantas Katinas
Mantas Katinas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Technologiniai verslai, kurie ateina į Lietuvą ir yra klasikinio pobūdžio t.y. įdarbina žmones, turi aiškų kapitalą ir moka algas – jų kapitalo kilmę patikrinti nesunku. Jeigu mes kalbame apie tą išvestinį kriptovaliutų verslą, ten tikrai yra iššūkių, kaip tą sektorių padaryti skaidresnį, kuriuos visas pasaulis bando išspręsti.“

Visgi „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius sutinka, kad kriptovaliutų verslas turi skaidrumo spragų, todėl grėsmės toje srityje nestebintų.

„Sudėtingesnė skaidrumo požiūriu verslo sritis yra susijusi su kriptovaliutų ekosistema, nes jų technologinis pagrindas dar yra toks inovatyvus ir jaunas, kad pasaulis nesurado būdų, kaip jį prižiūrėti ir reglamentuoti. Visame pasaulyje vyksta gili diskusija, kad šitame versle reikia įvesti kažkokios formos skaidrumo reikalavimus, nes šiuo metu ten yra dar labai nereglamentuota erdvė. Tai reiškia, kad toje erdvėje gali atsirasti tiek normalių ir pažangių verslų, tiek ir žmonių, kurie nori pasipelnyti iš to neskaidrumo. Manau, kad ir Lietuvoje, ir pasaulyje abi tos sritys gali egzistuoti“, - mano M. Katinas.

Energetinio saugumo padėtis taip pat neramina

Energetikos sektoriuje žvalgybininkams susirūpinimą kelia du gigantiški objektai. Pirmiausiai, horizonte matomos Astravo AE statyba. Nors Astrave kelis kartus užfiksuoti su jėgainės saugumu susiję inicidentai, toliau vengiama dalytis informacija apie tai. Projektas, neatitinkantis tarptautinių branduolinio saugumo reikalavimų, toliau stiebiasi į viršų.

„Baltarusija tikisi eksportuoti AE pagamintą elektrą į ES, todėl, siekdama paramos įgyvendinant Astravo AE projektą, kartu su „Rosatom“ vykdo aktyvią lobistinę veiklą kitose Europos šalyse ir ES institucijose“, – teigiama VSD vertinime.

Kitas grandiozinis projektas, atsidūręs saugumo žvalgybininkų dėmesio centre – galimas „Baltijskajos“ AE atnaujinimas. Šie du Rusijos ir Baltarusijos atominės energetikos projektai leistų dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdytų integruotis Europinėje energetikos sistemoje. Remiantis žvalgybininkų išvadomis, šiuo tikslu daug dėmesio Rusija skiria lobistinei veiklai ES institucijose.

„Rusija taip pat siekia padaryti įtaką sprendimams dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais (toliau – KET). Siekdama šio tikslo, Rusija bando įtraukti Baltijskajos AE projektą į Baltijos šalių sinchronizacijos su KET procesą. Ypač didelį dėmesį Rusija skiria lobistinei veiklai ES institucijose: organizuojami susitikimai su ES šalių diplomatais ir Europos Komisijos. (toliau – EK) pareigūnais, dalyvaujama įvairiose ekspertų diskusijose. Nepaisant aktyvių Rusijos lobistų ir diplomatų pastangų, jiems nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su KET“, – rašoma ataskaitoje.

Manoma, kad bus mėginama užsitikrinti aukštas pozicijas Lietuvos dujų sektoriuje. Naujasis suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje įvardinamas kaip konkurencingas rinkos dalyvis, kurį „Gazprom“ galimai bandys nustumti žemyn.

„Mėgindama išsaugoti savo pozicijas, bandys manipuliuoti Lietuvai tiekiamų dujų kaina, veikdama per lojalius prekybos dujomis tarpininkus, sudarydama jiems išskirtinai palankias sąlygas įsigyti dujų. Rusijos tarpininkų veikla gali būti pasinaudota stiprinant Rusijos įtaką politiniams ir ekonominiams procesams Lietuvoje“, – teigiama tekste.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima“ nesibylinės dėl vaikams skirtos akcijos (2)

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ nusprendė nebesibylinėti su Valstybine vartotojų teisių...

Kaip klaipėdietis mechanikas prasitęsė gyvenimą viena para (87)

Klaipėdietis jūrų laivų mechanikas Valerijus Perminas, 16 metų praleidęs krante, vėl plaukia į...

Penkios priežastys, kodėl piniginėje nebereikia grynųjų (145)

Pasaulyje įsigalint inovacijoms, vis daugiau kasdienio gyvenimo reikalų tampa lengvai...

Olandai nesitveria džiaugsmu: britų nelaimė jiems virto aukso maišu (35)

Amsterdamo Schipholio oro uosto atvykimo salėje iškėlę plakatus su atvykstančiųjų vardais...

Lietuva pasirašė ekonominio bendradarbiavimo susitarimą su Argentina (16)

Penktadienį Buenos Airėse Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir...

Top naujienos

Lietuvoje bus karšta kaip pirtyje (2)

Visą savaitę Lietuvoje laikysis šilti, tvankūs ir lietingi orai

Kroatų treneris po finalo: leiskite man pasakyti vieną sakinį teisėjui Deschampsas: ar mes – gražūs čempionai? (280)

Kroatijos rinktinei nepavyko tapti devintąja pasaulio čempione istorijoje – išrinktųjų klube...

Dar viena Šaro pergalė: White'as lieka „Žalgiryje“ Toupane'o ateitis paaiškės greitu metu (3)

Amerikietis Aaronas White'as ir toliau rungtyniaus Kauno „Žalgirio“ komandoje. Praėjusią...

Oskaras Koršunovas Prancūzijos pergalę čempionate sutinka mylimosios šalyje: aplink tik džiaugsmas ir euforija (5)

Šiuo metu teatro festivalyje Pietų Prancūzijoje dalyvaujantys režisierius Oskaras Koršunovas ir...

Nežabota Kremliaus fantazija: NATO pajėgas Baltijos šalyse palygino su naciais (341)

Adažių poligone, Latvijoje, įsikurs tarptautinė NATO divizija „Šiaurė“, – tokia žinute...

Automobilių baterijų ateitis: ką naudosim ir kiek važiuosim? (6)

Pastarąjį dešimtmetį elektriniai automobiliai nebūtų galėję taip sparčiai tobulėti, jei...

Grenlandijoje mokslininkams pavyko užfiksuoti įspūdingą reginį (2)

Rytų Grenlandijoje mokslininkai vaizdo įraše užfiksavo neįtikėtiną įvykį: akimirką, kai...

Prinokę ir žali bananai turi skirtingą poveikį sveikatai: ką reikia žinoti? (16)

Vieni žmonės mėgsta pusžalius bananus, kiti – prinokusius iki rudumo. Tačiau ar tarp tokių...

Macronas šėlo VIP ložėje, Kroatijos prezidentė neatsiliko – dalijo bučinius ranką spaudė Putinas (153)

Pasaulio čempionato finale laimėjusios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nevaldė...

Kaip Izraelis per 3 minutes numušė 5 sovietų „MiG'us“ (344)

1970 metų liepos 30 dieną Izraelio karinės oro pajėgos iš dangaus nubloškė penkis sovietų...