Pasak projekto autoriaus, logistinės funkcijos forma leidžia iki nulio sumažinti GPM tarifą mažas pajamas gaunantiems, o vidutines pajamas gaunantiems jis išlieka žemas ir auga palengva, vėliau padidėdamas iki 30 procentų (ar tiek, kiek numatytų įstatymų leidėjas, keisdamas pasirenkamą koeficientą).
y – pajamų mokesčio tarifas;
a – maksimali pajamų mokesčio tarifo norma lygi 30;
b – funkcijos poslinkio koeficientas lygus 40;
c – augimo tempas lygus 0,0003;
x – mėnesinės individo pajamos.“
Pasak P. Saudargo, didinant kreivės poslinkio koeficientą b, mažinama mokestinė našta mažiausias bei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Koeficientu a nustatomas maksimalus pajamų mokesčio tarifas, kurį mokėtų aukštesnes pajamas gaunantys. Keičiant koeficientą c, koreguojamas funkcijos augimo tempas.
„Tokie koeficientai pasirinkti atsižvelgiant į dabartinį GPM mokesčio pasiskirstymą, kai progresyvumas pasiekiamas per taikomą skirtingą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). GPM skaičiuojant pagal pateiktą logistinę funkciją NPD taikyti nebetikslinga, mat mažas pajamas gaunantys gyventojai mokėtų nykstančio dydžio GPM. Koeficientai a, b ir c yra lengvai keičiami įstatymu priklausomai nuo pasirinktos valdžios mokestinės politikos. Esminė šio projekto idėja yra skaičiuoti GPM pagal tolydinę funkciją, o ne „laipteliais“, – sako P. Saudargas.
Jo nuomone, šis įstatymas prisidėtų prie skaidresnės, paprastesnės ir socialiai jautresnės mokesčių sistemos. Anot P. Saudargo, tinkamai pasirinkus koeficientus, būtų sumažinta mokestinė našta skurstantiems ir vidurinės klasės atstovams.
„Tokiu būdu ne tik didinama šios visuomenės dalies perkamoji galia, bet ir iš dalies sprendžiama Lietuvos gyventojų emigracijos problema. Taip pat tikslinga būtų taikyti tokį GPM apskaičiavimo metodą visoms gyventojo gaunamoms pajamoms“, – tikina įstatymo pakeitimo projekto iniciatorius P. Saudargas.
