„Galime pasveikinti vieni kitus – taktika veikia. Aš jau prieš mėnesį sakiau, kad būtent bankų solidarumo mokestis privers bankus persvarstyti savo politiką. Nors jų retorika buvo kitokia: jie gynėsi, kad čia niekas nieko nekeis, kaip galima priversti elgtis taip, jog vis tiek bus daroma taip, kaip buvo daroma iki tol. Galbūt čia yra pirmieji ženklai, kad pabūgę sprendimų bankai imasi tą daryti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Konservatorių vicepirmininkas tikina, kad bankai tokių sprendimų ėmėsi dėl to, jog toks apmokestinimas vis dar susilaukia didelio palaikymo Seime ir jo projektas jau praėjęs keletą stadijų.

„Sprendimai yra daromi, nes Seime yra politinė valia. Ir vėlgi, čia ne vien tik koalicijos buldozeriu einame, bet yra opozicijos didelė parama šiam projektui, mes jau praėjome porą jo stadijų Seime. Ir vis dar balsavimai rodo, kad palaikymas didelis yra“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad praeitą ketvirtadienį Seime po svarstymo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Už balsavo 85, prieš 8, susilaikė taip pat 8 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, priėmimo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš gegužės antrąją savaitę.

Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Paulius Saudargas

Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės