Užimtumo tarnyba kasmet parengia sąrašą, kuriame atsiduria Lietuvoje labiausiai trūkstamų darbuotojų profesijos.
Jis svarbus, nes esant dideliam darbuotojų poreikiui leidžia darbdaviams lengviau įdarbinti iš trečiųjų šalių į Lietuvą dirbti atvykstančius užsieniečius.
Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad šiuo metu toks sąrašas kaip tik rengiamas ateinantiems metams, žiūrima, kokios profesijos galėtų jame atsidurti ir kokių darbuotojų šalyje šiuo metu trūksta labiausiai.
Nors sąrašas dar ne galutinis, jame kol kas, kaip teigė M. Jankauskienė, numatytos 134 profesijos.
Tarp aktualiausių, kaip ir kasmet, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo autobuso ir troleibuso vairuotojų profesijos. Taip pat suvirintojai, specialybės, susijusios su statybų darbais, pramonės sektoriumi.
Verslo konfederacija: didžiausia problema – vairuotojai
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė aiškino, kad šiuo metu situacija rinkoje tokia, kad darbuotojų trūksta kone visuose sektoriuose.
Visgi ji išskyrė, kad didžiausias ir jau ilgamečiu skauduliu tapęs trūkumas susijęs su tarptautinių krovinių vairuotojais.
„Jų poreikis eilę metų nesikeičia ir yra labai didelis.
Vežėjai minėtame sąraše patenka į paslaugų sektorių ir jų kvotos yra labai greitai išnaudojamos, lyginant su kitomis profesijomis.
Tarkime, žemės ūkio darbuotojų, pramonės, kvotos dar ir šiandien nėra išnaudotos“, – sakė ji.
Pasakyti, kiek reikėtų didinti paslaugų sektoriaus kvotos skaičių, atstovė negalėjo, tačiau užsiminė, kad jis turėtų didėti reikšmingai.
„Jeigu mes matome, kad kiti sektoriai kvotos neišnaudoja, tai jų sąskaita galėtų didėti kvota paslaugų sektoriui. Dabar, 2022-aisiais, kvota buvo skirta 16 tūkst., bet baigėsi dar rugsėjo mėnesį.
Tada reikėtų skaičiuoti proporcingai ir likusiems metams, kad užtektų“, – skaičiavo ji.
I. Rizgelė pabrėžė, kad dėl tokio sąrašo ir nepakankamų kvotų nukenčia pati valstybė bei verslas, jo konkurencingumas.
„Kitose šalyse įdarbinimo procedūros ne tokios griežtos, kaip pas mus ir mes dėl to pralaimime konkurencinę kovą.
Ir pats sąrašas, jau gana atgyvenęs dalykas, nes UŽT patvirtina jį visiems kitiems metams, todėl dokumentas tampa labai statiškas.
Žinoma, jis gali būti koreguojamas, bet tada reikia eiti į atskiras derybas ir panašiai, bet ar tikrai turime užsiimti tada tokiu dideliu darbo rinkos perfekcionizmu, nes rinka yra labai dinamiška. Kitų metų vasario mėnesį mes galime turėti kažkokį didelį investuotoją, kuriam reikės specifinės specialybės darbuotojų, bet jis nenorės laukti, kol sąrašas bus pakeistas“, – pastebėjo ji.
Leontjeva: reikia atsisakyti tokio sąrašo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva taip pat kalbėjo, kad darbo rinkoje jaučiamas tiek aukštos, tiek vidutinės, tiek žemos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.
Pasak jos, poreikį, kiek per metus gali prireikti tam tikrų darbuotojų, numatyti sunku ir net neįmanoma, todėl toks įrankis, kaip minėtas sąrašas, „yra pasenęs ir neefektyvus būdas spręsti problemas šiuolaikinėje darbo rinkoje.“
„Visa darbo migracijos sistema turi būti paprasta ir leidžianti patenkinti konkretų tuo metu esantį darbuotojų poreikį“, – teigė ji bei sakė, kad klausimų kelia ir tai, kaip tokie sąrašai sudaromi.
„Atradome didžiulio atotrūkio tarp darbuotojų pasiūlos ir paklausos Lietuvoje priežastį.
Žiūrėkite, darbdaviai ir įvairios asociacijos yra raginamos teikti siūlymus, kokių profesijų trūksta. Tačiau į sąrašą šios profesijos, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, bus įtrauktos tik tokiu atveju, jeigu paklausa keliagubai viršija pasiūlą: pramonės darbuotojų atveju skirtumas turi sudaryti du kartus, o paslaugų sferoje net penkis kartus.
Kitaip tariant, tik radikalaus trūkumo atveju profesija bus įtraukta į sąrašą. Bet juk akivaizdu, kad net ir keliais procentais mažesnis trūkumas jau yra rimta ekonominė problema, stabdanti ekonomikos plėtrą. Ir ne tik plėtrą, bet ir normalų įmonių veikimą“, – teigė ji.
Kai šiuo metu renkami siūlymai dėl trūkstamų profesijų sąrašo, vienintelis pagrįstas pasiūlymas, anot LLRI prezidentės, yra apskritai atsisakyti šio sąrašo ir perkelti palengvinančias išimtis į bendrą migracijos sistemą.
„Analogiškas žingsnis jau buvo žengtas rugpjūčio mėnesį, kuomet įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pataisos ir buvo panaikintas „Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašas“, o anksčiau taikytos palengvintos procedūros tapo bendrai prieinamos visiems aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių“, – sakė ji.
Pasak E. Leontjevos, Lietuva, atsisakiusi perteklinių įrankių migracijos sistemoje, galėtų įgauti ir konkurencinį pranašumą.
Leidžia paprasčiau įdarbinti
Redakcija primena, kad jei užsieniečio profesija yra įtraukta trūkstamų darbuotojų sąrašą, jis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl jo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo, jei nėra pasibaigusi nustatyta kvota sąraše nurodytą profesiją turinčių užsieniečių supaprastintam įdarbinimui.
„Išnaudojus kvotą, trūkstamas profesijas turinčius užsieniečius nėra draudžiama įdarbinti, tačiau jiems nurodytu atveju taikoma bendra teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y., darbdaviui pateikus atitinkamus dokumentus Užimtumo tarnybai dėl užsieniečio įdarbinimo, reikia gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, – aiškino UŽT atstovė M. Jankauskienė.
2022 m. į trūkstamų profesijų sąrašą buvo įtrauktos 163 profesijos, iš kurių 58 profesijos priklausė statybos sektoriui, 93 – pramonės sektoriui, 4 – paslaugų sektoriui ir 8 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui.
2022 metų sąrašas išsiplėtė, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktomis rekomendacijomis dėl trūkstamų profesijų sąraše nurodytų profesijų siejimo su giminiškomis profesijomis pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, buvo įtrauktas didesnis skaičius giminiškų profesijų. 2021 metais trūkstamų profesijų sąraše buvo nurodytos 96 profesijos.
Visą trūkstamų profesijų sąrašą galima rasti žemiau:
