Šapoka ramino Seimą dėl mokesčių reformos: kai moki, netrunki

Jau šią savaitę turėtų būti registruoti įstatymų projektai, kuriais planuojama keisti mokesčius ir pensijų kaupimą. Tada ir paaiškėtų daugiau konkrečių detalių, apie kurias reformos pristatymuose nekalbama. Pavyzdžiui, dar gali pasikeisti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimas.

Tai Seimo Biudžeto ir finansų komitete žadėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Jis parlamentarams pasakojo, kad mokesčių pakeitimais siūloma sumažinti darbo apmokestinimą ir padaryti šios srities apmokestinimą patraukliausiu Baltijos šalyse:

„Jau šiuo metu nuo Estijos gerokai atsiliekame, įgyvendinus reformas, estus pasivytume (jeigu jie nieko nedarys). Pas latvius mokesčių našta būtų didesnė.“

Tarp mokestinių pakeitimų – gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų sujungimas, šios srities mokesčius taikant visai darbo vietos kainai, o ne priskaičiuotam atlyginimui, kaip yra dabar.

Priėmus reformą, darbo pajamoms būtų taikomi du GPM tarifai – 21 proc. ir 25 proc. Šis tarifas būtų taikomas pajamoms, kurios viršys „Sodros“ įmokų lubas (pradžioje jos bus 10 vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžio – VDU).

Taip pat siūloma išplėsti neapmokestinamo pajamų dydžio taikymą iki 2,5 VDU.

Pasiūlymą išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio taikymą V. Šapoka argumentavo tuo, kad nemažai gyventojų būstą įsigyja nuomai. Esą tai kaitina rinką ir neįvedus 0,3 proc. dydžio NT mokesčio antram ir paskesniam gyvenamosios paskirties būstui, susiformuotų naujas NT kainų burbulas.

Ramino, kad viskas bus gerai

Mykolo Majausko paklaustas, kada Seimo nariai ir visuomenės pamatys įstatymų projektus, V. Šapoka juokavo, kad „kai moki – netrunki“ ir pažadėjo, kad projektai bus įregistruoti jau šią savaitę.

Viktoras Rinkevičius domėjosi, ar nauji GPM tarifai bus taikomi tik darbo pajamoms, ir sulaukė ministro patikinimo, kad taip, o kitų rūšių pajamoms bus ir toliau taikomi 5 proc. ir 15 proc. GPM tarifai.

Andrius Kubilius svarstė, kad pasiūlyta mokesčių reforma yra labai liberali – esą ja siūloma sumažinti mokesčius, nors daugelis ekspertų pabrėžia, kad Lietuvoje mokesčių perskirstymas ir taip palyginti menkas.

V. Šapoka atsakė, kad Lietuva konkuruoja dėl investicijų su kitomis šalimis, tad dėl to svarbu taikyti konkurencingus mokesčius. Be to, mokesčių perskirstymo statistika Europos šalyse yra „iškreipta“.

Pvz., pietų šalyse matomas didelis mokesčių perskirstymas tik dėl to, kad daugelis sričių buvo finansuojama skolintomis lėšomis. Esą ir analogiškas Estijos rodiklis gražesnis dėl to, kad ji apmokestina pensijas, kitas pajamas, nors neturi NT mokesčio.

Rasa Budbergytė prašė nuraminti, kad siūlomoms reformoms užteks lėšų ir nenukentės tokios sritys, kaip sveikatos, socialinė apsauga, švietimas.

„Tikrai nuraminsiu. Net tuo metu, kai 2017 m. biudžetas buvo paruoštas, išlaidos dėl NPD didinimo buvo panašios. <...> Viešų paslaugų žema kokybė priklauso nuo efektyvumo. Švietimo sektoriui Lietuvoje skiriama 30 proc. daugiau nei ES vidurkis santykyje su BVP“, – sakė V. Šapoka ir pridūrė, kad taip skaičiuojant medikų atlyginimams Lietuvoje skiriama taip pat daugiau nei ES.

Anot ministro, socialinės, sveikatos apsaugos finansavimas didės sparčiau nei kitų sričių.

Palies visus iki 40 metų

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad keičiant pensijų kaupimą siekiama pagerinti mažiausias pajamas gaunančių pensininkų dalią ir spręsti demografines problemas.

Esą iš viso per ketverius metus vidutinė pensija padidės apie 110 Eur. Mažiausias pensijas gaunantiems asmenims jos bus didinamos du kartus.

„Sprendžiant demografines problemas, bazinės pensijos mokėjimas perkeliamas į valstybės biudžetą, taip prie pensijų finansavimo prisidedama ne tik iš „Sodros“ biudžeto“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Jis tikino, kad reformos laukia darbdaviai – esą jie irgi nori prisidėti prie darbuotojų pensijos kaupimo.

Ministras priminė, kad planuojama keisti kaupimo formulę ir numatyti, kad kuo daugiau gyventojų kauptų maksimaliai – 4 proc. pridėtų nuo savo algos, o 2 proc. nuo VDU būtų mokama iš valstybės biudžeto.

L. Kukuraitis priminė, kad pagal dabar galiojantį įstatymą 2020 m. kaupimui fonduose turėtų būti skiriama 3,5 proc. žmogaus darbo užmokesčio (dabar 2 proc.). Jeigu nieko nebus keičiama „Sodros“ deficitas tais metais siektų apie 44 mln. Eur.

Jeigu būtų priimtos siūlomos reformos, rezultatas būtų teigiamas – būtų pasiektas 86 mln. Eur perteklius.

Stasys Jakeliūnas kritikavo kai kuriuos būsimos reformos pasiūlymus – pvz., visiems darbuotojams sumažinti „Sodros“ įmokas 2 proc. punktais. Esą dėl sumažėjusių „Sodros“ pajamų tokia pačia suma nebus galima padidinti pensijų dabartiniams pensininkams.

„Privalomas įrašymas į fondus. Aišku, juokauju, bet išeiti iš fondo gali būti sunkiau nei iš konclagerio“, – replikavo A. Kubilius.

Biudžeto ir finansų komitete dalyvavęs „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius užsiminė, kad nors individualią veiklą vykdantiems asmenims GPM nesikeis, tačiau socialinio draudimo įmokų tarifai veikiausia bus taikomi tokie patys kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.

L. Kukuraitis žadėjo, kad jo vadovaujamos ministerijos sričiai priklausančių įstatymų projektų pakeitimai derinimui bus pateikti kitą savaitę.