aA
Finansų ministras Vilius Šapoka interviu Delfi pasakojo, kad tikrai dar negalima teigti, jog krizė praėjo. Anot jo, bankrotų išvengti nepavyks. Kalbant apie biudžetą V. Šapoka pabrėžė, kad Lietuvos biudžeto deficitas bus vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o skolą suvaldyti padės paliekamas trimetis planas, jeigu ekonominė situacija neblogės. Tiesa, medikai ir mokytojai atlyginimų didinimo gali nesulaukti ir kitais metais, jei nebus rastas papildomas pajamų šaltinis.

Prognozės atsipalaiduoti neleidžia

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje. Finansų ministerija prognozuoja dar mažesnį susitraukimą – 1,5 proc. Tačiau tuo pačiu TVF prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet susitrauks net 8,3 proc. – toks nuosmukis neregėtas nuo Didžiosios depresijos ketvirtą dešimtmetį laikų.

„TVF prognozės praktiškai identiškai sutampa su Finansų ministerijos parengtomis prognozėmis. TVF prognozuoja, kad Lietuvos susitraukimas bus ne tik mažiausias euro zonoje, ne tik mažiausias Europos Sąjungoje, o mažiausias visoje Europoje. Tarp pusšimčio šalių pripažįstama, kad Lietuva sėkmingiausiai atlaikė šį ekonomikos šoką. Ar tai leidžia atsipalaiduoti? Tikrai ne, nes neapibrėžtumas pasaulyje – didžiulis. Yra daug rizikų susijusių ne tik su pandemija, bet ir tarptautinės prekybos karais, geopolitiniais taškais, tuo pačiu „Brexit“. Yra daug nežinomųjų, dėl to turime būti ypatingai atsargūs ir, kaip ir žadėjau, pateikėme saugų biudžetą.

Kadangi Lietuvos ekonomika labai atvira, viena iš atviriausių pasaulyje, mes labai priklausomi nuo situacijos tarptautinėse rinkose, tačiau ką matome šiuo metu – ekonominė situacija mūsų pagrindinėse eksporto partnerėse vidutiniškai geresnė negu ES. Lietuvos eksportuotojai nėra dideli, jie geba greitai prisitaikyti. Turime pasinaudoti dabartine situacija išplėsdami rinkas, manau, kad tai sėkmingai vyksta. Žinoma, kad lietuvių charakteris lemia tai, kad bet kuriuo atveju turėtume pasiplakti kaip viskas blogai, bet manau, kad yra daug objektyvių faktų ir skaičių, kurie rodo, kad ekonominį šoką atlaikėme vieni iš sėkmingiausių pasaulyje“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo V. Šapoka.

Vis dėlto nerimo verslo pasaulyje būta. Anksčiau tiek smulkieji verslininkai, tiek viešbučių bei kredito reitingų įmonių atstovai, pasakojo, kad žiemą Lietuvoje galima bankrotų banga. V. Šapoka pripažįsta, kad jų išties neišvengsime, tačiau tai padės ekonomikai apsivalyti.

Kiekviena krizė yra kaip vilkas miško sanitaras, kuris iš esmės pribaigia silpniausius.
Vilius Šapoka

„Tikrai negalime sakyti, kad viskas baigėsi. Ekonomikos skatinimo plane, kurį patvirtinome, aiškiai įvardijome esminę priežastį, tai maratonas ir tikrai nežinome, kada baigsis. Kai kurios šalys manė, kad tereiks išgyventi keletą mėnesių. Mūsų prielaida iš karto buvo, kad pandemija tęsis mažiausiai porą metų. Dėl to orientavomės į ilgesnį horizontą ir reagavome labai greitai.

Neabejotinai mes neišvengsime bankrotų. Kiekviena krizė yra kaip vilkas miško sanitaras, kuris iš esmės pribaigia silpniausius. Vyriausybė priėmusi kovo viduryje planą skatinantį ekonomiką siekė laimėti laiko praktiškai visiems, tam kad įmonės spėtų persiorientuoti, kurios gali persiorientuoti. Tam, kad įmonės nusprendusios uždaryti veiklą tą ir padarytų, tačiau negalima išgelbėti visų ir visą laiką, dėl to ateinančiais metais bus labiau taškinė pagalba padedant tiems sektoriams, kurie nukentėjo labiausiai.

Tam įkurtas milijardo vertės fondas, kuris vertins ar tai perspektyvūs verslai, ar tai perspektyvūs verslo modeliai, ar tai inovatyvūs produktai, ar turi sisteminį poveikį. Tokiu atveju iš tiesų padės įmonėms ne tik per paskolas, garantijas, bet ir investuojant tiesiogiai kapitalą“, – kalbėjo V. Šapoka ir pridūrė, kad šiuo metu koronaviruso pandemijos valdymas visiškai kitoks nei buvo nuspręsta pavasarį – įvesti karantiną, kad visi spėtų prisitaikyti prie naujos realybės.

„Kalbantis su finansų ministrais iš kitų ES šalių yra pakankamai aiškus konsensusas, kad tos priemonės ir papildomos priemonės, kurių imamasi pandemijai valdyti, jos nė iš tolo neprilygsta pavasariui, kur buvo kirvio principu uždaroma viskas“, – teigė finansų ministras.

Biudžeto deficitas – vienas mažiausių ES

Šiuo metu vienas svarbiausių darbų – kitų metų biudžetas. Pateiktame projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc. (2,712 mlrd. eurų) iki 15,49 mlrd. eurų.

Numatyta, kad vaiko pinigai didėja 10 Eur iki 70 eurų. Pensijos didėja maždaug 7,17 proc., vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sudarys 428,9 euro, minimali mėnesio alga (MMA) iki 642 eurų „ant popieriaus“, valstybės tarnautojų bazinis pareiginės algos dydis didinamas iki 177 eurų.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Josvydas Elinskas

Finansų ministro teirautasi, kodėl imamasi didinti MMA ir išmokas, nors pajamų surenkamumas į biudžetą daug prastesnis. Pasak V. Šapokos, pirmiausia vykdomi jau anksčiau priimti įsipareigojimai, taip pat padedama kritinėms socialinėms grupėms, kurios nukenčia labiausiai. Finansų ministras taip pat pabrėžė, kad pandemiją reikia išnaudoti ekonomikos transformacijai, dėl to paruoštas Ateities DNR planas.

„Trečia, turime šaldyti kitas išlaidas, kadangi turime suvaldyti skolą. Skolos stabilizavimas yra biudžeto dalis, yra trimetis aiškus planas. Tikiu, kad jei kitas ministras tęs tą patį, skola bus suvaldyta. Ji stabilizuojasi ties 50 proc. ir po to pradeda mažėti“, – teigė V. Šapoka.

Nemažai diskusijų kėlė MMA didinimo klausimas. Netgi palikta išlyga, kad gruodį bus galima peržiūrėti ar situacija neblogėja, ar tikrai galima nuo kitų metų padidinti minimalią algą.

„Reikia ieškoti balanso. Situacija regionuose labai skirtinga, o MMA horizontaliai taikoma per visą Lietuvą. Šiuo atveju darbdaviai pasakė, kad turim užšaldyti MMA, profsąjungos, kad reikia didinti žymiai stipriau, o formulė rodo, kad turi būti per vidurį. Ir teisybė dažniausiai yra per vidurį. Dėl to socialinių tikslų siekimą visiškai atmesti, manau, būtų klaida, nes tai taip pat ilgalaikis įsipareigojimas prieš gyventojus. Verslas kartu sako, kad jei jau didinate MMA turėtų augti ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Kartais patogu turėti trumpą atmintį. Nuo kitų metų sausio pirmos NPD turėjo didėti, tad verslo atstovams noriu priminti, kad NPD didinimas buvo paankstintas ir tai buvo nuo liepos“, – sakė finansų ministras.

Vis dėlto medikams ir mokytojams dėl algų džiugių žinių nebus. Pasak finansų ministro, ilgalaikių įsipareigojimų prisiimti nėra iš ko – atlyginimus būtų galima didinti tik skolinantis daugiau arba ateityje vykdant reformas.

Jei siūlyčiau didinti ilgalaikius įsipareigojimus reikštų, kad pajamų papildomų nenumatome, o skolintomis lėšomis finansuojame gerovės auginimą. Iš skolintų lėšų gerovė baigiasi greičiau nei kai kam gali atrodyti.
Vilius Šapoka

„Kadangi kolektyvinėse sutartyse nemažai atlyginimų pakėlimo praėjusiais metais buvo ne nuo metų pradžios, o nuo rugsėjo, vien tam, kad įsipareigojimai būtų vykdomi, tam reikalingos papildomos lėšos. Praėjusiems metams buvo vos keliems mėnesiams, dabar turime metams. Sumos ten padidintos, kad vykdytume anksčiau prisiimtus įsipareigojimus.

Naujų įsipareigojimų mes nesiūlome prisiimti ir šiuo metu ilgalaikių įsipareigojimų biudžeto projekte nėra. Būtų keista, jei teikdamas biudžetą siūlyčiau padidinti ilgalaikius įsipareigojimus, nes turėsime deficitinį biudžetą. Dalį išlaidų skolintomis lėšomis finansuosime. Jei siūlyčiau didinti ilgalaikius įsipareigojimus reikštų, kad pajamų papildomų nenumatome, o skolintomis lėšomis finansuojame gerovės auginimą. Iš skolintų lėšų gerovė baigiasi greičiau nei kai kam gali atrodyti.

Viena, jei tikrai pavyks, o aš tuo labai tikiu, efektyviai investuoti į ateities ekonomikos DNR, pati ekonomika generuos daug daugiau pajamų. Taip pat ir galimi mokestiniai pakeitimai, bet čia kitos kadencijos Seimo ir Vyriausybės klausimas, kuris, manau sulauks daug diskusijų. Kitas dalykas, nemaža dalis finansavimo, kuris keliaus iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo ES fondo, ten principas – pinigai už reformas. Visi puikiai žino, kad reikia baigti reformuoti sveikatos sektorių, švietimo sektorių. Manau tas piniginis paskatinimas už reformas tikrai duso rezultatų“, – svarstė finansų ministras.

Jis pridūrė, kad finansavimas neskiriamas kol reformos neapgintos Europos Komisijoje, tad nebus taip, kad pinigai išleisti, o reformos neįvykdytos. Kalbant apie Ateities ekonomikos DNR planą, V. Šapokos teigimu, jis nuolatos peržiūrimas, atsisakoma projektų, kurie neefektyvūs.

Siūlo krizės metu mokesčių nedidinti

Laidoje užsiminęs apie galimus mokestinius pakeitimus, V. Šapoka patikslino, kad didėti galėtų mokesčiai susiję su turtu ir ekologija.

„Manau, kad reikia tęsti tą darbą, kurį ir mes darėme, mažinti su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą ir peržiūrinėti mokesčius, kurie yra tose srityse, kur kenkiama ekonomikai mažiau. Tai turto mokesčiai ir ekologiniai mokesčiai. (…) Žinoma, kad yra įvairių alternatyvų, tačiau pagrindinė kryptis yra neišvengiama ir tos rekomendacijos, kurios Lietuvai dešimtmečiais rekomenduojamos, jos aktualios ir šiandien“, – kalbėdamas apie turto ir taršos mokesčius sakė jis.

Vis dėlto pasitikslinus, ar mokesčiai galėtų didėti kitais metais, finansų ministras abejojo.

Krizės metu mokesčių didinimas nėra išmintingas sprendimas.
Vilius Šapoka

„Krizės metu mokesčių didinimas nėra išmintingas sprendimas. Nes žinome, kad ir verslas, ir gyventojai, visi patiria ekonominį šoką. Neapibrėžtumas didžiulis, verslas ir taip mažina investicijas arba jas atideda, tai tokiu atveju vien diskusijos apie mokesčių keitimą tą neapibrėžtumą tik didintų. Iš esmės tai būtų šakos pjovimas ant kurios ir patys sėdi“, – teigė V. Šapoka ir pridūrė, kad ateityje diskusijos dėl mokesčių galimos, o dabar reikia koncentruotis į Ateities ekonomikos DNR.

Lietuvos biudžeto deficitas – vienas mažiausių ES

Numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš vieno ekonomistų buvo girdėti kritika, kad tai yra per didelis deficitas, turint omenyje, jog Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai iš visų ES šalių.

„Jei keliame tikslą išlaikyti įsipareigojimus ir juos įgyvendinti, kad išlaikytume pasitikėjimą valstybe, investuojame į ateitį, visa kita šaldome, kad suvaldytume skolą, tokiu atveju biudžeto deficitas yra 5 proc. Kalbant apie ekonomistų pasisakymus, ne visi yra ekonomistai, kurie tokiais pasiskelbia. Mes ir su kolegomis diskutavome, nežinau, iš kur jie traukia tokius skaičius. Teko girdėti, kad Kremliaus propagandos portaluose taip... Mano rekomendacija ekonomistams visuomet kalbėti ne iš nuojautos, o pasitikrinti faktus“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ į tokią kritiką atsakė V. Šapoka.

Anot ministro, remiantis oficialia Europos Komisijos informacija, tiek Lietuvos biudžeto deficitas, tiek skola, kuri artima 50 proc., bus viena mažiausių ES.

Viktorija Chockevičiūtė, Vilius Šapoka
Viktorija Chockevičiūtė, Vilius Šapoka
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Galiu pateikti keletą deficito pavyzdžių. Slovakija – 7,5 proc., Estija – beveik 7 proc., Prancūzija – beveik 7 proc., Slovėnija – 6,6 proc., Austrija – 6,3 proc., Nyderlandai – 5,5 proc., Suomija – 5 proc. Lietuva taip pat 5 proc. Vokietija – 4,3 proc.“, – teigė V. Šapoka.

Ministras ekonomistus paragino remtis oficialia informacija.

„Jie, kaip spėjame, išsitraukia pasenusias prognozes, kai išorės prognozuotojai prognozavo, kas bus kitų metų pabaigoje. Tos prognozės greitai keitėsi, o čia yra faktai ir oficiali informacija. Patarimas ekonomistams – visuomet imkite oficialią informaciją“, – pridūrė V. Šapoka.

Kitam ministrui – trimetis darbo planas

Finansų ministro teigimu, vienų metų deficitas ir skola ne daug ką pasako, reikia atkreipti dėmesį į skolos suvaldymo planą. Kitas svarbus aspektas – ekonomikos atsigavimas.

„Labai aiškus planas, kaip stabilizuoti skolą ir ją pradėti mažinti. Yra ir trimetis planavimas. Kalbant apie sektoriaus finansavimą, ne maža dalimi priklausys nuo to, kaip atsigaus ekonomika tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio dalyse. Jeigu situacija bus maždaug panaši į tokią, kokia yra šiuo metu, ir nebus kardinaliau pasikeitimų pačioje pandemijoje, tai Lietuvos atsigavimas bus pakankamai greitas, lyginant su kitomis šalimis. Jeigu iš tiesų tos potencialios vakcinos taip ir nepasiteisins, pandemija užsitęs ilgą laiką, yra didelė tikimybė gan ilgo stagnacijos laikotarpio, yra tikimybė ir šalių skolų krizės. Jeigu tai užsitęs, tai tikrai turime būti pasiruošę ir blogesniems scenarijams“, – teigė V. Šapoka.

Jeigu iš tiesų tos potencialios vakcinos taip ir nepasiteisins, pandemija užsitęs ilgą laiką, yra didelė tikimybė gan ilgo stagnacijos laikotarpio, yra tikimybė ir šalių skolų krizės.
Vilius Šapoka

Tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad kitam finansų ministrui ar ministrei nebus daug erdvės prisiimti naujus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, nerandant papildomo pajamų šaltinio.

„Kasmet sudaromas trimetis planas, ypatingai krizės metu būtina parodyti, kad žinome kaip iš to išeisime. Lietuvos skolos optimalus lygis yra apie 40 proc., nes mūsų ekonomika labai atvira. Laikinai galime nukrypti nuo šito, bet turime turėti aiškų planą, kaip mes pakeisime skolos trajektoriją ir ją vėl mažinsime taip, kaip įprasta.

Priešingu atveju, jeigu naujai atėjęs ministras ar ministrė nekreips dėmesio į šitą planą, manau, kad labai greitai persigalvos, dėl to, kad jeigu reitingų agentūros pradėtų smarkiai mažinti Lietuvos reitingus, iš karto pabrangtų skolinimasis, o tam, kad ją refinansuotume, deficitą padengtume, ateityje reikės daug. Manau labai greitai priverstų grįžti prie plano“, – teigė V. Šapoka.

Tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas be didelių pakeitimų

Anot V. Šapokos, rinkimai neturėtų turėti įtakos Seimo narių pageidavimams papildomai skirti lėšas vienai ar kitai sričiai. Vis dėlto tikimasi, kad biudžetą pavyks patvirtinti be didesnių pakeitimų.

„Nemanau, kad bus kas išskirtinio, gal tų rinkiminių emocijų bus daugiau, bet jos neypatingai veikia, kuomet mes kalbame apie finansus. Manau, kad biudžetas bus patvirtintas be didelių pakeitimų. (…) Svarbios institucijos kaip Seimas, Prezidentūros kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija – tos institucijos taip pat turėtų rodyti pavyzdį kitiems. Jei įmanoma atsisakyti nebūtinų išlaidų, tą ir reikia daryti, ir rodyti pavyzdį kitiems“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė V. Šapoka.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.3333

EBPO: pasaulio ekonomika kitąmet sugrįš į ikipandeminį lygį (1)

Pasaulio ekonomika gali sugrįžti į iki pandemijos fiksuotą lygį jau kitais metais, jei vakcinos...

Eurokomisaras Sinkevičius apie ES finansavimą Lietuvai: pinigų bus daug (151)

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako,...

Valstybės kontrolė: valstybės vardu iki rugsėjo pabaigos pasiskolinta 7 mlrd. eurų (15)

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės...

„Aprangos” grupės apyvarta lapkritį – 29 proc. mažesnė nei prieš metus

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM ) lapkritį siekė 17,1 mln. eurų...

Euro zonos ministrai susitarė dėl finansinės paramos fondo reformų

Europos finansų ministrai pirmadienį susitarė dėl esminių euro zonos finansinės paramos fondo...

Top naujienos

Slaugą studijuojantys studentai jaučiasi verčiami atlikti praktiką kovidiniuose skyriuose: Veryga jų nepagailėjo (105)

Vilniaus kolegijos studentai kreipėsi prašydami pagalbos dėl jų esą vertimo nuo lapkričio 30 d....

Eurokomisaras Sinkevičius apie ES finansavimą Lietuvai: pinigų bus daug (151)

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako,...

Nausėdos politinis rebusas: ekspertas įvardino galimai išbrokuotus kandidatus (389)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte...

Nuspręsta: siūlo drausti būriuotis daugiau nei po du ir neleisti prekybos laikinose vietose Veryga perspėja jau dėl trečiosios koronaviruso bangos (613)

COVID-19 liga diagnozuota dar 1187 žmonėms. Be to, infekcija pasiglemžė 19 gyvybių. Ir nors,...

Vokietijoje automobilis taranavo pėsčiuosius, 2 žmonės žuvo

Vokietijos Triero mieste antradienio popietę du žmonės žuvo, kuomet autoobilis įlėkė į...

Kandidatui į aplinkos ministrus teks įtikinti skeptiškai jį vertinančią visuomenės dalį (78)

Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį susitikimo su Liberalų sąjūdžio atstovus Simonu...

Patenkantiems į pirmą etapą – devynios dienos pasirinkti elektros tiekėją: daugiau nei 50 tūkst. to dar nepadarė (1)

Lietuvoje vykstanti energetikos reforma kaip reikiant įsibėgėjo. Štai lapkričio 30 dienos...

Įtariama, kad įvyko dar vienas incidentas Astravo AE: visuomenininkai kaltina slepiant informaciją papildyta (418)

Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“, besirūpinanti aplinkosaugos ir ekologijos...

Ministerija: įvesti visuotinio nuotolinio mokymo neplanuojama, bet žiemos atostogos gali prasidėti anksčiau (129)

Šalyje tęsiantis nepalankiai situacijai dėl koronaviruso, kalėdinių atostogų ankstinimas yra...

Nauji koronaviruso atvejai: Kauno apskritis lenkia Vilnių, liga nusineša 60-mečių gyvybes fiksuojami nedideli protrūkiai įvairiose įmonėse (254)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

|Maža didelių žinių kaina