Pasak jo, mokesčių reformos namo nešančios sienos – didesnės pajamos ne tik uždirbantiems mažai, bet ir vidutiniškai, paskatos investicijų pritraukimui, paskatos mokėti mokesčius, o ne juos slėpti ir palanki aplinka smulkiam verslui.
„Kokia šio namo rišamoji grandis? Tai žinoma yra stogas, nes be stogo šitas namas gali tiesiog ištyžti. Dėl to siūlome daugelį priemonių, kurios tikrai po tarptautinių konsultacijų patvirtino mūsų įsitikinimą, kad jos bus efektyvios tam, kad kaip ir korupciją, taip ir šešėlį galėtume nustumti į praeitį.
Iš šios dienos ryto labai aiškiai matome, kad Lietuvoje yra ypatingai daug ir ypatingai įvairių interesų. Svarstant mokesčių pertvarką, kai kam gali kilti pagundų iškelti vienos ar kitos suinteresuotos grupės interesus aukščiau kitų. Namą statome ateičiai, tad turime ieškoti ir sutarti dėl bendro intereso. Patraukus vieną sieną, o dar blogiau, patraukus stogą, namas tiesiog sugrius“, – palaikymo reformoms prašė V. Šapoka ir kvietė „namą statyti kartu ir nebandyti jo sugriauti.“
Po pateikimo pasiūlymai turėtų būti apsvarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitete, o kai kurie jų – Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo bei Audito komitetuose. Vyriausybė norėtų, kad pakeitimams būtų pritarta iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, tačiau kai kurie parlamentarai tokius planus vertina skeptiškai.
Įstatymų projektai į Seimo plenarinių posėdžių salė turėtų grįžti birželio 21 dieną.
Mokesčių reforma
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimais siekiama mažinti mokesčių naštą, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, palaipsniui 2019–2021 metais didinant nustatytus neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, ir plečiant NPD taikymo apimtį.
Siūlomas mėnesio NPD 2019 metais – 280 eurų. Dabar jis 380 eurų, tačiau naujas dydis būtų taikomas formulėje su 28,9 proc. padidintais atlyginimais (po darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimo).
Taip pat siūloma sudaryti sąlygas pagrindinę pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto, sujungiant pagrindinę pensiją užtikrinančią „Sodros“ įmokų dalį su GPM, atitinkamai perskaičiuojant ir pajamų mokesčio tarifus, taikomus pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių. Siūlomas GPM tarifas – 21 proc., darbuotojo „Sodros“ tarifas – 18,5 proc., darbdavio – 1,24 proc.
Norima įvertinti valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektuose siūlomų „Sodros“ įmokų lubų galimą poveikį, nustatant progresinį GPM tarifą pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, kurios viršys valstybino socialinio draudimo įmokų lubas. Siūlomas progresinis GPM tarifas – 25 proc., o „Sodros“ lubos 2019 metais – 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Taip pat įstatymo projektu siekiama sudaryti paskatas perkant paslaugas šešėliui jautriose srityse prašyti apskaitos dokumentų ir kartu taip sudaryti prielaidas didesniam GPM surinkimo didinimui, siūlant papildomą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, t.y. galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio pateikiant metinę pajamų deklaraciją už įsigytas paslaugas, kurioms, mokesčių administratoriaus duomenimis, yra nustatyta didžiausia šešėlio rizika (pastatų ir kitų statinių, apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbai, lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugos, kai šias šiuos darbus atlieka ir paslaugas suteikia Lietuvos mokesčių mokėtojas).
Įstatymo projektu taip pat siekiama paskatinti pensijų kaupimą pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, papildant iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą atitinkamomis nuolatinio Lietuvos gyventojo kaupiamosiomis pensijų įmokomis.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2019 metais dėl platesnio NPD taikymo netektų 180 mln. eurų, o dėl progresinio GPM gautų 4 mln. eurų daugiau.
„Ne mokesčių sistema buvo didžiausia yda dėl ko tas perskirstymas (per biudžetą – DELFI) yra mažas, palyginus su kitomis šalimis. Dėl ko taip buvo, gerbiami Seimo nariai diskutavote visą rytą“, – nurodydamas į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimą sakė V. Šapoka.
Finansų ministro teigimu, esmine mažo perskirstymo priežastimi yra nepasitikėjimas valstybė, kurį lemia samplaika tarp korupcijos ir šešėlio. „Numatyta, kad perskirstymas per kelis metus padidės 2 proc. punktais“, – nurodė jis.
Už GPM įstatymo projekto priėmimą svarstyti balsavo 52 Seimo nariai, 28 prieštaravo, 15 susilaikė. Tomas Tomilinas paprašė, kad šis projektas būtų svarstomas ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – tam pritarė 77 parlamentarai, 4 buvo prieš, 13 susilaikė.
NT mokestis
V. Šapoka dar siūlo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį ne pagrindiniam gyvenamosios paskirties NT – priklausomai nuo vertės, nuo 0,3 iki 2 proc. Planuojama, kad biudžeto pajamos dėl to padidėtų 11 mln. eurų per metus.
„Jei būčiau už visuotinį NT mokestį, tokį ir būtume pasiūlę. Mūsų pasiūlymas prevenciškai turės poveiki, kad sustabdytume burbulo pūtimąsi“, – komentavo ministras. Jis neatmetė galimybės svarstyti kai kurių šio mokesčio lengvatų panaikinimo klausimą.
Už NT mokesčio projekto priėmimą svarstyti pasisakė 56 parlamentarai, 12 buvo prieš, 27 susilaikė.
Akcizai
Finansų ministerija dar siūlo nustatyti 3 metų akcizų didinimo planą cigaretėms, cigarams bei cigarilėms ir rūkomajam tabakui. Taip pat – reglamentuoti akcizų taikymą kaitinamojo tabako produktams ir nustatyti akcizus elektroninių cigarečių skysčiui. Skaičiuojama, kad dėl to biudžetas 2019 metais pasipildytų 12 mln. eurų.
„Kalbant apie žalą, nemažai yra mokslinių tyrimų, kad tai daro poveikį vaikams ir jaunimui. Čia irgi formuojasi priklausomybė, o kaina yra atbaidantis faktorius“, – apie elektronines cigaretes kalbėjo V. Šapoka.
Komentuodamas didesnių akcizų poveikį kontrabandai, finansų ministras pastebėjo, kad kontrabanda yra nusikaltimas ir atsakingos teisėsaugos institucijos tuo užsiima.
Akcizų įstatymo projektui pritarė 66 Seimo nariai, 1 prieštaravo, dar 22 susilaikė.
Šešėlinės ekonomikos mažinimas
V. Šapoka siūlo taisyti Administracinių nusižengimų kodeksą ir atitinkamai pakoreguoti sankcijas už administracinius nusižengimus, priskirtinus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir muitinės kompetencijos sričiai, kad jos būtų labiau atgrasančios, taip pat sudarytų teisines prielaidas skirti sankcijas, atsižvelgiant į konkrečias padaryto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes.
Taip pat – pakoreguoti administracinių nusižengimų, priskirtinų muitinės kompetencijos sričiai, sudėtis pagal nustatytus ANK techninio pobūdžio netikslumus. Įvertinus kartu teikiamus pakeitimus, 2019 metais valstybės pajamos galėtų padidėti 200 mln. eurų.
„Girdime, ką ir popiežius yra pasakęs, kad atlyginimo mokėjimas vokelyje yra mirtina nuodėmė“, – parlamentarams sakė V. Šapoka.
Už kodekso pataisas pasisakė 68 Seimo nariai, 4 buvo prieš, 25 susilaikė.
Vienkartinė malonė
Dar siūloma koreguoti Mokesčių administravimo įstatymą ir sudaryti teisines prielaidas taikyti asmenims proporcingas sankcijas už atitinkamų teisės pažeidimų padarymą. Taip pat tam, kad mokesčių mokėtojai, padarę neteisėtų veikų, patirtų ir kitų neigiamų savo neteisėtos veiklos pasekmių.
Siūloma diferencijuoti mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus,užtikrinti atitinkamų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų įvykdymą ir atitinkamų mokesčių mokėtojų teisių tinkamą apsaugą, sudaryti vienkartinę galimybę mokesčių mokėtojams įvykdyti savo anksčiau neįvykdytas mokestines prievoles.
„Mokesčių inspekcija yra nusiteikusi būti daug draugiškesnė savo klientams, numatyta daug IT sprendimų, tačiau viskas neįvyksta per naktį“, – dėstė V. Šapoka.
Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms pritarė 70 parlamentarai, 2 buvo prieš, 17 susilaikė.
Lydintieji projektai
Viešųjų pirkimų įstatyme siūloma sudaryti teisines prielaidas tam, kad asmenys, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Labdaros ir paramos įstatyme ketinama sudaryti teisines prielaidas tam, kad asmenys, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalėtų įgyti ir išlaikyti paramos gavėjo statuso.
Finansų ministerija dar siūlo taikyti platesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atvirkštinį apmokestinimą.
Galiausiai siūloma panaikinti galimybę pelno nesiekiantiems vienetams taikyti lengvatinį 0 proc. pelno mokesčio tarifą pajamoms, kurios nėra skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Tai biudžetą papildytų 1 mln. eurų per metus.
Šiems keturiems įstatymų projektams Seimo nariai taip pat pritarė: 68 buvo už, niekas neprieštaravo, o 14 susilaikė.
