DELFI primena, kad projektas parengtas numatant, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Finansų ministerija duoda kodinį žodį biudžetui. Šiemet biudžetą apibūdintume kaip realistinį. Puikiai matome, kas vyksta pasaulio ekonomikoje. Neapibrėžtumai tikrai auga. Ekonomikos augimas lėtėja, atitinkamai lėtės ir Lietuvos ekonomikos augimas, todėl turime būti realistai: biudžetas realistinis, subalansuotas, o pagrindinės papildomos išlaidos yra nukreipiamos socialinei sričiai – mažinti skurdą“, – laidoje „DELFI diena“ sakė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad dabar svarbiausia būti budriems ir atidžiai stebėti ekonominę situaciją.

Vilius Šapoka

© DELFI / Karolina Pansevič

„Bet kokias skolas vis tiek reikės grąžinti, kai ekonomikos padėtis yra neapibrėžta, mūsų ekonomika dar yra šilimo fazėje, tai skatinti papildomai ekonomiką nėra dar laikas. Situaciją reikia atidžiai stebėti, kuomet reiks skatinti, tą ir padarysime. Visų pirma, reikėtų orientuotis į tas priemones, kurios galėtų multiplikuotis, į investicijų skatinimą, tam turime instrumentų, tai, kas susiję su infrastruktūra, yra numatyta ir biudžete, jeigu prognozės ir toliau prastės ir Lietuvos augimas nebeviršys mūsų ekonomikos potencialo, tuomet jau galima kalbėti apie skatinimą, o šiuo metu turime būti budrūs, atsargūs ir nesišvaistyti bereikalingai“, – sakė V.Šapoka.

PSDF biudžeto pajamas kitąmet sudarys privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, administruojamos „Sodros“ (1,582 mlrd. eurų), valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis (650 mln. eurų), valstybės biudžeto asignavimai (36,4 mln. eurų), kitos pajamos (32,5 mln. eurų).

„Visos pajamos yra pagrįstos, numatytos. Yra nuosaikių priemonių paketas, kuris yra platus ir apima daug akcizų pakeitimų, tai sudaro beveik šimtą milijonų eurų, taip pat apsispręsta dėl lėtesnio NPD didinimo – tai vėlgi dar papildomai virš 70 mln. Taip pat yra pritarta iš esmės Seime registruotiems projektams, kurie yra susiję su finansų rinkos dalyvių aktyvų papildomu apmokestinimu ir mažmeninės prekybos papildomu apmokestinimu“, – pabrėžė finansų ministras.

Vilius Šapoka

© DELFI / Karolina Pansevič

„Kalbant apie visas mokestines iniciatyvas, dėl akcizų peržiūrėjimo, dėl NT mokesčio, dėl Seimo pasiūlymų, tai jeigu nebus papildomai pajamų, kalbėti apie tokio paties lygio išlaidas, būtų neatsakinga. Tada vienintelė alternatyva būtų stabdyti išlaidų augimą. Nesikoncentruotume tikrai į pensijas, nes pensijos yra pagal indeksavimo formulę. Manau, kad eitume sutarimo keliu, kad būtų sukelta kuo mažiau socialinių įtampų.

Kalbant apie akcizų peržiūrą, tai nesutikčiau, kad tai nepalies ūkininkų. Vyriausybė siūlo sumažinti bendrą kvotą 15 proc. ir daugiau nei 40 proc. padidinti tarifo žymėtam dyzelinui, tai čia turbūt vertėtų sutikti, jog iš tikrųjų yra žengiamas rimtas žingsnis. Kitas dalykas yra mažinama ir siaurinama lengvata žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui, tai šiuo atveju koeficientas, mažinantis apmokestinamąją vertę yra 0, 35 iki 0,5, tai vėlgi yra žingsnis lengvatų mažinimo keliu. Vyriausybė girdi Prezidentūros balsą“, – tikino politikas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2020 metų valstybės biudžeto projektui. Planuojama, kad jo pajamos didės 9 proc. (956 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. (940 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų.

Kitąmet 83,3 mln. eurų (6 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 46,6 mln. eurų (13,3 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3 mln. eurų (5,1 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.

Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 10,7 mln. eurų (9 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

Iš viso 200,8 mln. eurų PSDF pajamų planuojama pervesti į fondo rezervą.