aA
Prezidentas Gitanas Nausėda po antradienį vykusio susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu teigė, kad kitų metų biudžetas be neapmokestinamųju pajamų dydžio (NPD) didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, bet kokių išmokų didinimas turi būti pasvertas, nes nemaža dalimi jos bus finansuojamos iš skolintų lėšų. Be to, kalbėdamas apie galimą antrą koronaviruso bangą jis pabrėžė, kad nėra svarstoma uždaryti Lietuvos ekonomikos, kaip anksčiau.

„Skatinu ir toliau nuosekliai mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiesiems. Mano manymu, kitų metų biudžetas be NPD didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas“, – antradienį sakė šalies vadovas.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį kalbėjo, kad Lietuva turėtų didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas ir gerinti Lietuvos senjorų padėtį, toliau tvariai indeksuojant pensijas.

Mažiausiai uždirbančiųjų pajamas galima bus padidinti pakėlus NPD iki 450 eurų. Anot prezidento patarėjo, būtent tai yra svarbiausia mažiausiai uždirbantiems, jie esą gauna didžiausią naudą.

Vertinti prezidento siūlymą didinti ir pensijas, ir NPD finansų ministras neskuba. Tai esą galėtų paaiškėti tik rudenį.

„Biudžetas turi būti saugus, nes nežinome, kiek laiko tęsis pandemija ir ekonomikos nuosmukis. Šiuo metu svarstomi įvairūs scenarijai, nereikėtų atmesti ir prastesnių scenarijų. Savo vertinimus pateiksime rudenį.

„Biudžetas bus tikrai ypatingas, nes ji formuojame didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Tiek šiemet, tiek ateinančiais metais valstybės pajamos yra susitraukusios, todėl dalis išlaidų bus finansuojama skolintomis lėšomis. Turime būti labai atsargūs, leisdami lėšas. Skolas bet kuriuo atveju reikės grąžinti“, – kalbėjo finansų ministras.

„Visus vertinimus prezidento išanalizuosime ir savo vertinimus pateiksime rudenį“, – pažymėjo jis.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, situacija – labai neapibrėžta. Pagal prognozes, Lietuvos ekonomika susitrauks apie 7 proc. Ministras pažymi, kad tai yra bazinis scenarijus.

„Neapmeskime, kad nebus prastesnio scenarijaus. Lietuvos ekonomika į praėjusių metų lygį sugrįš tik 2022 metais. Bet kokių išmokų didinimas turi būti pasvertas, nes nemaža dalimi tai bus finansuojama iš skolintų lėšų“, – ar galima tikėtis išmokų didinimo kitąmet, komentavo V. Šapoka.

Paklaustas, ar turime pakankamai resursų antrajai koronaviruso bangai, V. Šapoka pažymi, kad svarstymų pilna apimtimi uždaryti Lietuvos ekonomiką nėra.

„Turėjome pradžioje pirmąją bangą, su kuria sėkmingai buvo tvarkomasi. Šiuo metu matome, kad bangavimai vyksta nemažai šalių, pandemijos bangavimas bus ir Lietuvoje, sveikatos sistema yra prisitaikiusi prie šio režimo.

Nemanau, kad būtų tinkamas kelias vėlgi uždaryti ekonomiką, nes pradžioje buvo reikalinga tam, kad galėtume valdyti pandemiją, tam buvo būtinas uždarymas, kad sveikatos sistema galėtų persitvarkyti. Tokių ketinimų net ir hipotetinių, net jei ir pradėtų užsikrėtimo skaičius augti, svarstymų pilna apimti uždaryti, kaip buvo pradžioje, iš kitų ministrų negirdėjau“, – sako V. Šapoka.

Pensijos turėtų siekti pusę vidutinio Lietuvos atlyginimo

Tuo metu kalbėdamas apie pensijų didinimą kitąmet prezidento patarėjas V. Augustinavičius pažymėjo, kad pensijos turėtų siekti 50 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Anot jo, tai yra tikslinė reikšmė, kokį lygį turėtų siekti vidutinė pensija Lietuvoje.

„ES vidurkis yra didesnis – apie 60 proc. Kad šis rodiklis būtų pasiektas, pensininkų lygis priartėtų prie Vakarų Europos lygio, reikalinga nuolatos, sistemiškai ir tvariai gerinti Lietuvos senjorų padėtį ir todėl, Lietuvos prezidento nuomone, kitais metais pensijų didinimas, kuris turėtų būti daromas tvariai, turėtų vykti ir toliau“, – sakė V. Augustinavičius.

Kitąmet prognozuojamas tam tikro lygio ekonomikos atsigavimas, tad, pasak patarėjo, tai tinkamas metas tęsti pensijų didinimą, gerinti pensininkų padėtį.

Antradienį prezidentas pristatė, kad pensijos kitąmet galėtų didėti 8 proc.

Kaip pažymėjo V. Augustinavičius, 8 proc. susideda iš dviejų komponentų: 6 proc. turėtų didėti pensijos, jei pensijų indeksavimas būtų tęsiamas, 2 proc. yra papildomai įtvirtintas pensijų didinimas, kuris pernai buvo siūlytas prezidento.

„Taigi visumoje turime 8 proc., t. y. daugiametį pensijų indeksavimą ir papildomą didinimą, kurį prezidentas pernai siūlė ir Seimas priėmė“, – komentavo prezidento patarėjas.

Šapoka – apie galimą antrą koronaviruso bangą: visiškai Lietuvos ekonomikos neuždarysime
© DELFI / Andrius Ufartas

Delfi primena, kad prezidentas antradienį teigė, kad kitų metų biudžetas turėtų kovoti su socialine atskirtimi ir stiprinti švietimo sistemą.

„Kitų metų biudžetas turėtų būti ekonominės transformacijos biudžetas, padedantis Lietuvai iš krizės išeiti stipresnei – pasiekti proveržį prioritetinėse ekonomikos srityse. Taip pat svarbu iš akiračio nepamesti įsisenėjusių šalies problemų – kovoti su socialine atskirtimi, stiprinti švietimo sistemą. Valstybės biudžetas, mano manymu, turi perteikti gerovės valstybės viziją. Tokius pasiūlymus ministrui pirmininkui ir pristačiau“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak prezidento, prioritetinis naujai formuojamo biudžeto tikslas – didžiausią skurdo riziką ir atskirtį patiriančių gyventojų grupės – senjorų – gyvenimo kokybės gerinimas.

Jis taip pat pabrėžė, kad pensijų indeksavimas kitais metais, atsigaunant ekonomikai, privalo tęstis, įskaitant ir praėjusiais metais įtvirtintą papildomą pensijų didinimą.

„Kokybiškas senėjimas nėra tik pensijos – tai ir aktyvios bei turiningos senatvės poreikis, dėl to naujų paslaugų senjorams plėtra – irgi būtinoji sąlyga kitų metų biudžetui“, – sakė jis.

G. Nausėda rekomenduoja, kad ikimokykliniame ugdyme atsirastų švietimo pagalbos specialistų etatai, papildomos ugdymo paslaugos efektyviau pasiektų rizikos šeimas.

„Tai labai svarbu mažinant socialinę nelygybę švietime, gerinant vaikų pasiekimus regionuose. Kartu reikia žiūrėti toliaregiškai į XXI amžiaus ekonomikos modelį – to pagrindu turime padvigubinti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą“, – teigia prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo investicijų į saugumo ir gynybos sritį svarbą. Įgyvendinant gynybos stiprinimo poreikį ir partijų susitarimą, kitais metais gynybos išlaidas (1 mlrd. eurų) siūloma išlaikyti nepakitusias, palyginti su 2020 metais.

Taip pat prezidentas pažymėjo poreikį didesnį dėmesį skirti apleisto kultūros paveldo tvarkymui bei poreikį tęstinai bent 7–8 proc. kitąmet didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, kurie šiuo metu yra vieni mažiausių viešajame sektoriuje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.0455

Vaičiūnas: skubėjimas paleisti Astravo AE kelia daug klausimų dėl saugumo (9)

Už branduolinę saugą atsakinga TATENA turėtų atsakingai vertinti politiškai forsuojamą BE...

Teismas nepriėmė nagrinėti 240 mln. eurų ieškinio grupei „Veolia“ (2)

Lietuvos teismas kol kas nenagrinės Energetikos ministerijos daugiau nei 240 mln. eurų vertės...

„Invega“: suteikta pirmoji individuali garantija kelionių organizatoriui

Pirmajam kelionių organizatoriui suteikta individuali garantija, pranešė nacionalinės plėtros...

„Aviva Lietuva“ pirmąjį pusmetį uždirbo 4,9 mln. eurų pelno (4)

Didžiosios Britanijos kapitalo gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „ Aviva Lietuva “...

Pasieniečių vadas: planą Astravo AE avarijos atvejui turime (61)

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad, ruošiantis galimai...

Top naujienos

Paruošė naujų Palangos vietų apžvalgą ir nustebo: karbonadų gerbėjams darosi liūdna, kurorte naujos mados (83)

Kur po pliažo jaukiai pasėdėti ir skaniai pavalgyti? – pagrindinis poilsiautojų klausimas...

Sinoptikai pateikė savaitgalio prognozę: grįžta kone tropinis karštis (2)

Artimiausiomis dienomis anticiklonas lems saulėtus ir daugiausia sausus orus.

Iš buvusio ministro Biržiškio lūpų: apie vodką rusų kareiviams, iškirstas duris Saboniui ir paskutinį pokalbį su Lubiu (56)

Kalbėtis su pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministru Jonu Biržiškiu vienas malonumas. 88-erių...

Baisi avarija Vilniuje: po stipraus smūgio į „Opel“ motociklininkas skubiai išgabentas į ligoninę (150)

Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko rimtas eismo įvykis. Pranešama, kad susidūrė...

Lazdijų rajone – ambulatorijos gydytojo išpuolis prieš policijos pareigūnus (213)

Antradienio rytą į Veisiejų ambulatoriją (Lazdijų raj.) susirinkę pacientai ir medikai tapo...

Apatinio trikotažo ekspertė: kiek normalu mokėti už liemenėlę ir kas išduoda, kad prašovėte su dydžiu (51)

Profesionali apatinio trikotažo ekspertė Vaiva Tylienė ne vienerius metus moteris moko vienos...

Chemikas papasakojo apie tragišką sprogimą Beirute sukėlusias trąšas: turi perspėjimą ūkininkams (161)

Antradienį Beiruto uoste nugriaudėjęs sprogimas šokiravo pasaulį. Kol kas skelbiama, kad...

Intymią operaciją patyrusi Rita: nesuprantu, kodėl kalbėti apie moteriškas bėdas vis dar yra tabu (101)

„Pagaliau galiu džiaugtis gyvenimu“, – taip savo pasakojimą pradeda kaunietė Rita. Prieš...

Princesių Di Bourbon gyvenimas primena pasaką: formalių įsipareigojimų neturi, bet nesikuklina taškyti pinigų karališkai prabangai (11)

Karališkųjų šeimų gerbėjai paprastai gali tik žvilgtelėti, kaip jų numylėtiniai atrodo per...

Šiurpi karo dilema: ką aukoti – vedusius ar viengungius? (56)

Turbūt jau su pirmuoju sąmoningu Homo sapiens žingsniu atsirado toks reiškinys kaip karas ....

|Maža didelių žinių kaina