„Noriu atkreipti dėmesį, kad tai (bankų apmokestinimas. – ELTA) nėra Vyriausybės siūlymas, tai yra Seimo narių pasiūlymai. Vyriausybė buvo įvertinusi ir atkreipusi dėmesį į rizikas, kiek tai liečia bankų aktyvo apmokestinimą. Kaip suprantame, Seime šitas projektas nebėra svarstomas, o svarstoma kita alternatyva dėl papildomo pelno mokesčio apmokestinimo. Mano nuomone, šita alternatyva yra tikrai geresnė“, – penktadienį Vyriausybėje sakė jis.
„Kalbant apie atitiktį Konstitucijai, manau, kad tik KT tą ir galės pasakyti, jeigu prireiks. Tokio pobūdžio apmokestinimo yra kitose šalyse, pavyzdys būtų Norvegija, Islandija. (...) Iš teisinės pusės tik KT galėtų padėti tašką“, – tęsė finansų ministras.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad pelno mokestis kredito įstaigoms turėtų būti didinamas 5 proc.
Valdantieji, kaip alternatyvą bankų turto mokesčiui, siūlo pelno mokesčio tarifą kredito įstaigoms pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis yra įregistravęs siūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Nepriklausomų ekspertų vertinimo išvadoje, kurią inicijavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, teigiama, kad bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai ekonomikai.
Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.
