„Pati skausmingiausia sankcija būtų tribunolo įsteigimas. Tai Rusijos elitą paveiktų labai smarkiai, nes jie pamatytų, kad jų bosas yra tiriamas“, – sakė jis.
Sankcijų plėtra
Pirmadienį Briuselyje vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje planuojama pradėti derybas dėl 9 sankcijų Rusijai paketo. Taip pat turėtų būti sutarta dėl naujų poveikio priemonių dronus Rusijai tiekiančiam Iranui.
Savo ruožtu A. Pranckevičius sakė, kad vienu svarbiausių klausimų išlieka sankcijų įgyvendinimas.
„ES jau yra priėmusi 8 paketus, netrukus prasidės pokalbiai dėl 9 paketo. Dabar sankcionuotų sektorių sąrašas yra be galo platus, kaip ir įvairių produktų, technologijų ir elementų. Tačiau tos sankcijos yra paveikios ir efektingos tik tada, kai yra teisingai įgyvendinamos. Nebandoma jų apeiti. Apėjimas gali būti dvejopas.
Kaip valstybės narės turime stebėti, kad ES viduje tai nevyktų. EK taip pat turi priežiūros funkciją, pradėjo burti narių sankcijų ekspertus į neformalią grupę, dalintis patirtimi, kaip tas skyles užpildyti, kaip išvengti sankcijų apėjimo įvairiais papildomais žingsniais“, – praėjusią savaitę žurnalistams Briuselyje sakė jis.
Ambasadorius atkreipė dėmesį į ES išorės aspektą.
„T. y. kitos valstybės, kurios nebūtinai prisijungia prie ES priimtų sankcijų, per kurias Rusija gali vienaip ar kitaip sankcijas apeiti. Džiaugiamės, kad didžioji dauguma mūsų kandidačių valstybių, kitų partnerių yra prisijungusios prie sankcijų. Tačiau tolėliau pasaulyje ypač sunku įkalbėti tokias jėgas kaip Indija, Kinija, Brazilija ir kitas jungtis prie sankcijų režimo.
Čia matome didžiulę problemą, ypač kalbant apie greitai įsigaliosiantį naftos embargą. Čia reikia aukštos diplomatijos, ES vadovai turi siekti nuolatinio pokalbio su tų šalių vadovais, išaiškinant sankcijų svarbą, kodėl jiems reikia prisijungti prie Vakarų pasaulio įvesto sankcijų režimo, sustabdant tolesnę Rusijos agresiją“, – aiškino jis.
A. Pranckevičius taip pat paminėjo per tuos 9 karo mėnesius tiek Lietuva, tiek kitos valstybės narės labai sustiprino savo ekspertizę ir žmogiškuosius resursus darbui su sankcijomis.
„Nuo 8 paketo priėmimo praėjo 5 savaitės. Per jas mūsų valstybių narių grupė, kuri Briuselyje praminta „sankcijų vanagais“ (Baltijos šalys ir Lenkija) nuolat primename savo partneriams, kad reikia pradėti darbą dėl 9 paketo.
Esame pateikę savo pasiūlymus, ant stalo yra labai daug medžiagos – tiek dėl papildomų bankų sankcionavimo, papildomo dezinformacijos kanalų sankcionavimo, individų ir kompanijų karo sektoriuje.
Be abejonės, vis dar lieka nesankcionuotos dujų ir branduolinės energetikos sritys. Judėti tikrai turime kur. Netiesa, kad nebėra ko sankcionuoti, netiesa, kad reikėtų sustoti. Rusija tęsia savo agresyvų karą Ukrainoje. Toliau matome didžiulius karo nusikaltimus, todėl atsakas turi būti nuolatinis, nesustoti.
Šiuo metu bręsta politinė valia tarp valstybių narių pradėti derybas dėl 9 paketo, kuriame bus priemonės ne tik prieš Rusiją, bet ir paketas dėl Baltarusijos. Kartu deramasi dėl antrojo paketo Iranui. Turiu omenyje, kad Iranas padeda Rusijai dronais“, – sakė jis.
Koncentracija tribunolui
A. Kubilius susitikime su Lietuvos ir Latvijos žurnalistais pasakojo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą keičia labai daug ką.
„Neabejojame, kad Ukraina laimės. Tačiau šis karas keičia ne tik Ukrainą, bet ir Vakarus, Europos Sąjungą. Tikiuosi, kad jis pakeis ir Rusiją. Ukraina kariauja pirmame fronte, karo fronte Ukrainoje. Tai daro su Vakarų ginklais, jiems puikiai sekasi, o mums reikia kariauti antrame fronte, jį vadiname Vakarų sostinėmis. Čia turime išlaikyti paramą Ukrainai, pradedant ginklais, sankcijomis, humanitarine pagalba, integracija į ES, „Maršalo planu“ rekonstrukcijai, baigiant tribunolu.
Buvau pozityviai nustebintas ES atsaku į karą. Paprastai žinome, kaip lėtai šita biurokratija veikia – dėl finansinės paramos, ginklų ar sankcijų. Tačiau sprendimai buvo priimami labai greitai. Jau turime 8 sankcijų paketus. Turėtų būti naujų. Tačiau kalbant apie sankcijas, mano nuomonė labai paprasta – pirmieji paketai buvo skausmingi, lemtingi ir svarbūs.
Tačiau kalbant apie 9, 10, 11 ar 12 paketus, jie bus, tačiau jie nebus tokie skausmingi. Jau nebėra dalykų, kuriuos būtų galima sankcionuoti ir kurie skaudėtų. Taip, galime sankcionuoti deimantų pramonę, dar ką nors, tačiau kiti paketai nebus tokie skausmingi. Dabar mes kalbame apie naujas sankcijas, politines, o ne ekonomines“, – pasakojo politikas.
A. Kubilius įvardijo, kad kalbama ne tik apie tribunolo Rusijos karo nusikaltimams tirti įsteigimą, bet ir apie rezoliuciją, kuri Rusiją pripažintų teroristine valstybe.
„Kalbant apie sankcijų plėtrą, nuolat primename Baltarusiją. Abejoju, ar nauji paketai atneštų ką nors reikšmingo. Tačiau vertėtų ieškoti spragų jau įvestose sankcijose. Taip pat stebėti, kurios šalys „žaidžia žaidimus“ ir leidžia Rusijai apeiti sankcijas. Paramos parlamente šiuo klausimu tikrai užtenka“, – neabejojo jis.
Koordinuota užsienio politika
EP narys iš Estijos Urmas Paetas komentavo, kad irgi pritartų sankcijų plėtrai tokiose šalyse kaip Kazachstanas, kurios padeda Rusijai apeiti sankcijas.
„Pritariu, nors ten ir yra niuansų. Galbūt ne tiesioginės sankcijos, bet tam tikri veiksmai iš ES pusės galėtų būti priimti.
Pavyzdžiui, prieš kelias savaites buvau Etiopijoje ir Sudane, o rugsėjį Jungtinėse Tautose buvo balsavimas dėl to, ar Volodymyras Zelenskis galėtų savo pranešimą skaityti nuotoliniu būdu. Juk jam tikrai nebūtų labai protinga dabar skristi į Niujorką. Afrikoje yra 55 valstybės, iš kurių tik 6 balsavo „taip“. Kai buvau ten, Etiopijoje, klausiau, kodėl jie taip elgiasi.
Sakiau, juk ES yra didžiausias paramos tiekėjas jums, o kai turime egzistencinę problemą ir prašome bent jau balsuoti teisingoje istorijos pusėje, jūs vis tiek to nedarote. Balsuojate taip, kaip prašo rusai. Jis atsakė gana arogantiškai: parama iš ES yra garantuota, ji visada buvo, yra ir bus. Tačiau dabar Etiopijoje mums reikia 14 karinių lėktuvų ir Rusija yra pasiruošusi jų parduoti, jei balsuosime, kaip jie nori“, – pasakojo politikas.
Jis ragino šia prasme ES būti kur kas konkretesne ir naudotis principu „daugiau už daugiau“.
„Jis reiškia, kad jei valstybė X laikosi mūsų politinio supratimo ir vertybių sistemos, tada gali tikėtis daugiau paramos ir pan.
Tačiau jei valstybė X politiškai elgiasi prieš mus, tai kodėl turėtume jiems padėti? Tai ne sankcijos, bet ES užsienio politikos pastangos turėtų siekti tų pačių tikslų. Klasikinė diplomatija, tarptautinė parama, tarptautinė prekyba – visos sritys turėtų siekti to paties tikslo. Dabar taip yra ne visada“, – sakė U. Paetas.
