Kol kas neaišku, ar ryšis Vakarai realioms ekonominėms sankcijoms su prekybos blokada, bet jei tai įvyks, tuomet naftos kainos gali šoktelėti iki daugiau kaip 200 dolerių (512 litų) už barelį, rašo vestifinance.ru.
Nutraukus prekybą su Rusija, kuri yra antroji pagal apimtis naftos eksportuotoja pasaulyje, susidarytų energijos deficitas ir tai Europai sukeltų neigiamų šalutinių pasekmių. Taip pat neatmestina, kad kiltų nauja pasaulinė ekonomikos krizė, mano „Oxford Economics“ ekonomistas Adamas Slateris.
„Tokiu atveju pasaulinės naftos kainos galėtų pakilti iki daugiau kaip 200 dolerių už barelį. Dujų kaina taip pat smarkiai išaugtų“, - sakė jis.
Ekonomisto nuomone, jei Rusija prarastų prieigą prie Vakarų rinkų, tai jos energijos eksportas sumažėtų 80 proc. Susidariusį trūkumą galėtų užpildyti OPEC šalys, tačiau ekonomikos nuosmukio, susijusio su išaugusiomis energijos kainomis, nebūtų išvengta.
ES perka 84 proc. rusiškos naftos ir 76 proc. dujų, tačiau ketvirtadalis Europos šalių yra visiškai priklausomos nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos.
Šiuo metu Rusija vykdo savo įsipareigojimus dėl naftos tiekimo, nepaisant rizikos, susijusios su tranzitu per politiškai nestabilią Ukrainą. Tačiau jei tiekimas nutrūks, tai gali išprovokuoti atsakomąją ES reakciją – trečią sankcijų etapą, kuris palies ištisus Rusijos ekonomikos sektorius arba įves konkrečius prekybos apribojimus.
ES viliasi, kad Ukraina ir Rusija iki rudens sugebės sureguliuoti ginčą dėl dujų. Jungtinės Valstijos siekia sugriežtinti sankcijas Rusijai, tačiau Europa ne itin noriai seka šiuo pavyzdžiu: jos ekonomika vis dar silpnoka, o nutraukti ryšiai su gera prekybos partnere gali dar labiau apsunkinti ekonomikos atsigavimą.
Vokietija – viena iš šalių, labiausiai priklausančių nuo rusiškų dujų – taip pat siekia išsaugoti tradicinius ryšius su Rusija. Vokietijoje pavojus iškilo apie 25 tūkst. darbo vietų, pareiškė įtakingas Vokietijos ekonomikos Rytų komitetas, vienijantis vokiškų įmonių ir verslininkų interesus. Naujausi duomenys leidžia spėti, kad dėl atšalusių santykių su Rusija dalis įmonių jau nukentėjo.
Griežtos sankcijos pakenktų ir Prancūzijai, kur su Rusija dirba apie 6 tūkst. įmonių.
Rusija yra trečia pagal apimtis ES prekybos partnerė, o stambiausios regiono ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija – su Rusija palaiko vienus glaudžiausių ryšių.
Netgi nekreipiant dėmesio į Rusijos dujų tiekimą Europai, negalima neatsižvelgti netgi į nedidelius prekių importo sutrikimus. Tokiu atveju Europa prarastų dalį svarbios savo gaminių realizavimo rinkos ir susidurtų su žaliavų stygiumi. Vietoje Rusijos Europos įmonės gautų merdinčią Ukrainos rinką, kuri nesugebėtų patenkinti būtinų importo poreikių, o eksportas į Ukrainą dėl paklausos trūkumo taip pat būtų nenaudingas.
