„Per šių metų keturis mėnesius – 11 000 atvejų. Mes neišleidome prekių iš Europos Sąjungos ar neįleidome jų į Europos Sąjungą, įtardami sankcijų apėjimus. Tai yra tikrai gerokai daugiau negu praeitais metais“, – teigė Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas.
Įtarimų seniai sukėlė tai, kad uždraudus prekes Rusijai – kai kurių tų pačių prekių srautas išaugo į Kazachstaną ar kitas Vidurio Azijos šalis. Dažnai tai būna Rusijos karui reikalingos prekės.
„Būtent elektronika visa, su mašinų gamyba susijusios prekės – tos prekės, kurios galų gale atsiduria karo lauke“, – teigė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Per tris šių metų mėnesius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas iš Lietuvos į Kazachstaną išaugo 1,5 karto, į Kirgiziją – net 19 kartų, į Armėniją – 10, Sakartvelą – 3 kartus. Ir tai būtent tos prekės, kurių pati Rusija tiesiogiai gauti negali. Net oficiali statistika rodo, kad didelė dalis krovinių Vidurio Azijos šalims – jų nepasiekia.
„Akivaizdu, kad dalis tų krovinių kažkur dingsta“, – teigė D. Žvironas.
Paprasčiau tariant, vos kirtus sieną – keliauja tiesiai į Rusiją, nepaisant to, kas parašyta dokumentuose.
Viena pagrindinių sankcijų kontrolės įstaigų – bankai. Jie tikrina tarp kokių įmonių vyksta atsiskaitymai. Bankai skelbia, kad padėtis blogėja ir kreipiasi į Vyriausybę bei tarnybas.
Anot bankų, Lietuvai gresia užsitraukti prastą reputaciją.
„Lietuva gali užsidirbti reputaciją tokios šalies, kuri tiesiog tarpininkauja, gabenant prekes šalims agresorėms“, – LNK žiniose teigė Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankai sako pasigendantys teisėsaugos tarnybų dėmesio.
„Tos informacijos viešos yra labai daug ir manome, kad yra nepakankamai su ja dirbama. Valstybės institucijos turėtų dėti daugiau pastangų“, – teigė E. Čipkutė.
Muitinės vadovas sako, kad kontrolė vykdoma. Tą rodo ir kasdien stabdomi kroviniai. Pirmą kartą jie tiesiog atgręžiami, o jei ta pati įmonė bando apeiti sankcijas pakartotinai – pradedami tyrimai.
„Paskutinį kartą kai skelbėm, kalba ėjo apie kelis šimtus administracinių teisenų ir 25 nusikalstamas veikas. Tie skaičiai pastoviai pasipildo“, – teigė D. Žvironas.
Tyrimuose dėl sankcijų apėjimo – ir Lietuvos įmonės.
„Yra nesąžiningo verslo ir tai yra ne tik tai Lietuvoje. Taip yra visoje Europos Sąjungoje, kadangi apėjimo tipologijos, sankcijų apėjimo tipologijos, tiek mūsų turimos žinios, tiek ir kitų Europos Sąjungos šalių įgyvendinančių sankcijų institucijų yra panašios“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.
Kartais bandymai apeiti sankcijas būna ypatingai įžūlūs. E. Čipkutės teigimu, būna ir atvejų, kuomet galutinė šalis, pavyzdžiui, Rusija – išbraukiama ranka, o jos vietoje parašoma kita.
Schemose dalyvauja įmonės iš visos Europos. Absoliuti dauguma prekių – nėra lietuviškos. Per Lietuvą jos tik pervežamos.
Lietuva sugriežtino baudas už sankcijų apėjimus. Nuo birželio – papildomi reikalavimai ir vežėjams. Kirtus Lietuvos sieną jie nebegalės sustoti Rusijoje ar Baltarusijoje. D. Žvirono teigimu, vėžėjai per Rusijos federaciją turės važiuoti nesustodami sandėliuose, neperkraunant ar nesandėliuojant krovinio bei nekeičiant priekabos.
Lietuvai sunkiai sekasi įtikinti kitas Europos valstybes tikslinti draudžiamų prekių sąrašus arba taikyti sankcijas Vidurio Azijos valstybėms, jei jos padeda apeiti sankcijas.
„Didžiausio iššūkio, kol kas, tariantis su Europos Sąjungos partnerėmis, mes sulaukėme dėl to, kad kai kurios šalys nenori sankcionuoti visos šalies“, – atskleidė užsienio reikalų viceministrė J. Neliupšienė.
Vokietija siūlo bausti tik sankcijas apeiti padedančias įmones, tačiau Lietuva to nelaiko efektyviu keliu. Tarnybos ir dabar mato, kad nubaudus vieną įmonę – steigiamos kitos.
Visas reportažas LNK:
