Europos Sąjungai (ES) gali tekti priimti sunkių sprendimų, kurie taptų įtikinamu atsaku į pavojingą saugumo krizę prie Bendrijos rytinių sienų. Griežtos sankcijos Maskvai tikriausiai pakenktų ir ES šalims, palaikančioms glaudžius ekonominius ryšius su Rusija.
Kijevas nurodė svarstantis galimybes evakuoti savo karius iš Krymo, kur promaskvietiškos pajėgos užėmė karinių jūrų pajėgų bazes ir suėmė Ukrainos karinio laivyno vadą, stiprindamos Rusijos gniaužtus tame strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ignoravo tarptautinį pasmerkimą ir Vakarų sankcijų grėsmę, antradienį pasirašydamas sutartį, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos Federacijos, pirmąkart išplečiant šalies teritoriją po Antrojo pasaulinio karo.
Praeitą sekmadienį Kryme vykusiame referendume, kurį Kijevas ir Vakarų šalys laiko neteisėtu, beveik 97 proc. dalyvių balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir perėjimą prie Kremliaus valdymo.
Po vasarį įvykusio audringo valdžios pasikeitimo Kijeve, V.Putinas pasinaudojo vietos sukarintų pajėgų pagalba, užimdamas maždaug Belgijos dydžio pusiasalį, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių. Kryme esantis Sevastopolio uostas taip pat yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.
Ukrainoje per tris mėnesius vykusius audringus protestus buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o į valdžią atėjo proeuropietiški lyderiai, siekiantys išvesti Ukrainą iš Maskvos įtakos zonos.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rusijos intervencija Kryme žymi „didžiausią grėsmę Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos“.
28 ES valstybių ir vyriausybių vadovai ketvirtadienį susitiks jau antrų derybų dėl Ukrainos krizės per trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį.
Bendrija jau įšaldė derybas dėl vizų režimo sušvelninimo Rusijos piliečiams, taip pat uždraudė atvykti į ES 21 Rusijos ir Ukrainos pareigūnui bei įšaldė jų sąskaitas.
Vokietija pareiškė stabdanti stambius ginkluotės pardavimo sandorius su Maskva, siųsdama žinią, kad Europa linkusi imtis griežtesnių baudžiamųjų veiksmų prieš Kremlių, nors kai kurios Bendrijos šalys smarkiai priklausomos nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių.
Vašingtonas nurodė irgi planuojantis tolesnes sankcijas Maskvai, pabrėždamas, kad intervencija Kryme sukėlė Rusijai „tikro ekonominio skausmo“.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas perspėjo Vašingtoną, kad Maskva ruošia įvairias „asimetrines priemones“, kurios bus panaudotos, jeigu Jungtinės Valstijos sugriežtins sankcijas.
Pasak S.Riabkovo, tos priemonės susijusios su „įvairiomis dialogo sritimis ... svarbiomis amerikiečiams“.
Viceministras užsiminė, kad Rusija gali „pakelti kartelę“ vykstančiose derybose dėl Irano branduolinės programos.