Užsikirto ekonomikos varikliukas
Tardamas įžangos žodį DnB NORD banko Alytaus klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Aloyzas Jaciunskas sakė, kad bankas ir sunkmečiu gyventojams teikia būsto ir vartojamąsias paskolas, kredituoja perspektyvius verslo projektus, platina Vyriausybės obligacijas eurais su 6,1 proc. metinėmis palūkanomis. Skyriaus vadovas pabrėžė, kad DnB NORD banko pirminiai bankai DnB NOR Norvegijoje ir NORD LB Vokietijoje neketina atsisakyti veiklos Lietuvoje.
Pradėdamas šalies ekonomikos apžvalgą profesorius R.Rudzkis nevyniojo žodžių į vatą: „Ekonominė padėtis yra labai prasta, prastesnė, negu atrodo gyventojams ir politikams. Laukia labai nelengva žiema, valstybei sunkiausi mėnesiai - kitų metų sausis-kovas. Negaliu pažadėti, kad atsigausime greitai.” Anot profesoriaus, duobę kasė ir ši, ir ankstesnės vyriausybės su savo ekonomikos politika, neefektyviu viešuoju sektoriumi.
R.Rudzkio nuomone, pagrindinė nuosmukio priežastis - staiga išsipūtęs vartojimo ir skolinimosi burbulas. Jeigu nebūtų kilusi pasaulio finansų krizė, tai Lietuva ir kitos Baltijos šalys vis tiek būtų patyrusios ekonomikos sunkmetį.
„Baltijos šalių ekonomikos varikliukas užsikirto ir šalių ūkis dideliu pagreičiu rieda žemyn”, - sakė profesorius. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 13,6 proc., Latvijos - 18 proc., Estijos - 15,1 procento. R.Rudzkis patarė nesidžiaugti, kad pas kaimynus blogiau, nes „mes nuo Latvijos atsiliekame maždaug pusmečiu”. Jis prisipažino: net pesimistai neprognozavo, kad šalyje BVP gali taip sparčiai mažėti, bet Lietuvos analitikai nenumatė ir pasaulio finansų krizės. Tiesa, pasak profesoriaus, sunkmetis sutramdė kainų augimą ir infliaciją. Tai bene vienintelė paguoda.
Atsigavimas - 2011 metais
Besitraukianti ekonomika vis didina bedarbių armiją. Pernai pirmą ketvirtį šalyje buvo 4 proc. bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų, šiemet - dvigubai daugiau. „Eurostato vertinimu, metų pabaigoje Lietuvoje gali būti 20 procentų bedarbių. Jeigu neišgelbės emigracija, šalyje gali kilti socialinių neramumų”, - liūdnai prognozavo analitikas. Jo teigimu, šiandien bedarbiai dar gyvena iš išeitinių pašalpų, nedarbo išmokų, siunčiami į viešuosius darbus, persikvalifikavimo kursus. Žiemą mokėti pašalpų gali nebūti iš ko.
Nutraukus kreditavimo arterijas Lietuvoje baigia išsekti investicijų srautai, užsieniečiai neinvestuoja į šalies akcijų rinką. Dar viena blogybė - pirmą šių metų ketvirtį paskolų srautas buvo neigiamas - jų daugiau grąžinta negu gauta, trečdaliu sumažėjo eksportas.
„Baltijos šalių ūkiams kilo didelė grėsmė: lato devalvacija, valstybės finansų krizė, viešojo sektoriaus erozija ir emigracijos banga ir, svarbiausia - kapitalas bėga iš sunkmečio apimtų šalių”, - kalbėjo profesorius. Beje, latviai iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kitų institucijų jau užsitikrino 40 mlrd. litų paramą per trejus metus, o Lietuva dar trypčioja vietoje ir nesikreipia į TVF.
Profesoriaus nuomone, Lietuvoje dar vyrauja neigiamas požiūris į verslą, tačiau gyventojai nesuvokia, kad „blogai verslui, blogai ir žmonėms”.
Kalbėdamas apie ilgalaikes Lietuvos ekonomikos perspektyvas R.Rudzkis sakė, kad darbo užmokestis šalyje 4-5 kartus mažesnis nei kitur Europos Sąjungoje (ES) ir tai gali sudominti naujus investuotojus. Deja, investicijų skatinimo programa kelerius metus pragulėjo biurokratų stalčiuose ir paseno. Profesorius prognozuoja Lietuvą pradėsiant tiestis 2011 metų antrojoje pusėje. ES institucijų prognozės irgi neguodžia - 2010-aisiais euro zonoje prošvaisčių nematyti. Vienintelėje Lenkijoje nedidelis BVP prieaugis. Ekonomika kitais metais kils Kinijoje ir Indijoje, o Rusijoje - prastės.
***
Profesorius R.Rudzkis sutiko atsakyti į keletą „Alytaus naujienų” klausimų.
- Gerbiamasis profesoriau, pristatyme minėjote, kad prie sunkmečio prisidėjo ir dabartinė Vyriausybė. Kokie jos žingsniai sukėlė šalies ekonomikos infarktą?
- Ekonomikos infarktą, kaip jūs sakote, sukėlė ne vien šios Vyriausybės, bet visų valdžių ir Seimo veiksmai. 2003-2004 metais prasidėjo ekonomikos augimas. Ir visi tuo džiaugėsi. Niekas net nesirūpino, kad augimas būtų stabilus ir ilgalaikis. Tokioms mažoms ekonomikoms kaip Lietuvos labai svarbu pritraukti tiesioginių užsienio investicijų į reikšmingus sektorius - pavyzdžiui, aukštųjų technologijų. Nieko šia linkme nebuvo daroma. Dar 2004 metais Pasaulio bankas nurodė, kad šalis turi didelių problemų rengiant specialistus: labai nusilpo profesinių mokyklų tinklas, pablogėjo aukštojo mokslo kokybė.
Visuose valdžios sluoksniuose išsikerojo korupcija. Niekas nesiėmė iki šiol jokių radikalių veiksmų prieš ją. Norint išgyvendinti korupciją, būtina kontroliuoti valdininkus, nustatyti griežtesnę atsakomybę. Ir dar. Daugelį įstatymų galima įvairiai interpretuoti.
- Ar taip nebuvo elgiamasi sąmoningai?
- Nemanau, sąmokslo teorijų neieškokime. Tiesiog tai prastas valstybės valdymas, tai mūsų politinės sistemos veiklos pasekmė. Partijų viršūnėse trūksta tvirtų asmenybių, trūksta idėjų. Gaila, tačiau patys gabiausieji, padoriausieji nesiekia politinės valdžios. Prasidėjo valdžios erozija. Prieš kelerius metus, kai ėmė pūstis nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulas, reikėjo iš karto įvesti NT mokestį, tačiau valdžia vietoje mokesčio nusprendė kompensuoti būsto paskolų palūkanas. Tai kažkokia beprotybė. Dabar, kai NT rinka gilioje duobėje, kalbama apie mokesčio įvedimą. Taip rinką gramzdinsime gilyn.
Apibendrindamas pasakysiu, kad ne vienus metus šalyje nebuvo kryptingos politikos, kaip šalies ūkį paversti konkurencingu, padėti verslui.
- Kokių vaistų skirtumėte ekonomikos ligoms gydyti?
- Pirmiausia reformuoti viešąjį sektorių, biudžeto struktūrą. Palikti tik gyvybiškai būtinas ir efektyvias biudžeto išlaidas. Gal krizės sąlygomis kai kurios valstybės išlaidos visiškai nereikalingos? Perteklinė kontrolė, perdėtas reglamentavimas įveda kiek tvarkos, tačiau stabdo verslo plėtrą.
- Pastaruoju metu kai kurie mąstytojai prabilo apie tai, esą sunkmetis laisvajai rinkai suteiks „žmogišką veidą”. Ar tai Jums neprimena buvusio TSRS lyderio Michailo Gorbačiovo kalbų apie socializmą su „žmogiškuoju veidu”?
- Ir aš apie tai girdėjau, daugelis vartoja panašius posakius. Grynosios laisvosios rinkos nėra nė vienoje pasaulio valstybėje, ji visur reguliuojama. Galbūt norėta pasakyti, kad valstybės reguliavimas iki šiol buvo per mažas? Viena vertus, buvo palikta per daug laisvės rinkos savireguliacijai ir tai sukėlė nekontroliuojamą pelno troškimą. Kita vertus, esant kontroliuojamai ekonomikai ši tampa neefektyvi, suveši korupcija.
- Kokias viltis ir lūkesčius gaivinant ūkį siejate su pareigas pradėjusia eiti Prezidente Dalia Grybauskaite?
- Šiandien tarp partijų nematau jėgos, kuri inicijuotų ryžtingus veiksmus ekonomikai gaivinti. Viliuosi, kad ūkio gaivinimo iniciatyvos imsis prezidentūra. Lūkesčius skatina ir Prezidentės charakteris, ši moteris trykšta energija, to nepasakysi apie politikos senbuvius, išskyrus nebent Viktorą Uspaskichą, kurį ne visi mėgstame. Kiti politikai krizės sąlygomis pernelyg ramūs. Dalia Grybauskaitė turi daug įvairios patirties. Jai galėtų padėti ir žmonių pasitikėjimas, kurio neturi nei partijos, nei Seimas. Nepopuliarus pasiūlymas iš prezidentūros bus sutiktas vienaip, iš Seimo - kitaip.
