Nuomojasi mišką
Į įmonę atvykstame priešpiet. Pastatą čia juosia aukšta tvora, ant vartų galima matyti užrašą „Magnum“, o netrukus tik atsivėrus vartams mus pasitinka ir pats šeimininkas G. Didžiokas, kuris iškart mus vedasi prisėsti pokalbiui.
Kabinete, į kurį ateiname, kaip ir galima tikėtis, ant didelės sieninės lentynos surikiuota ir visa įmonės gaminama produkcija, o užmetus akį matyti, kad įmonė užsiima ne tik sulos, tačiau ir sulčių bei vaikiškų tyrelių gamyba.
„Mūsų problema ta, kad mūsų klientas labai greitai užauga. Pusė metų – ir pradeda valgyti iš tėvų lėkštės“, – pusiau juokais pusiau rimtai pastebi vadovas.
G. Didžiokas pasakoja, kad bendrai įmonė veikia nuo 2013-ųjų, jis pats yra įmonės įkūrėjas ir bendrasavininkas, o bendrovė šiandien iš viso priklausanti 5-iems savininkams, iš kurių du yra užsieniečiai.
Tiesa, bendrovė savo veiklą prieš septynerius metus pradėjo nuo sulčių gamybos, tačiau beveik lygiagrečiai, kaip atsimena vadovas, tada ėmėsi ir sulos verslo, kuris šiandien ir sudaro didžiąją įmonės veiklos dalį.
„Reikėjo įdėti daug pinigų, kad tai pradėtų veikti kaip maisto ir pramonės įmonė. Kelias buvo ilgas ir brangus, o dar toli gražu ne viršūnė.
Vienas dalykas – įsigyti fabriką, kitas – sugalvoti ką gaminti, trečias – kur parduoti <..>.
Mes esame mažas fabrikėlis. Pas mus dirba apie 35 žmonės, sezono metu, būna, dirba ir iki 60 žmonių. Sezonas yra tada, kai teka beržų sula. Tada mes per labai trumpą laiką turime susipirkti visą sulos derlių ir jį pasidėti į sandėlius, kad vėliau galėtume tiekti į parduotuves, pardavinėti visus metus. Tai – labai sudėtinga, nes laikas yra labai trumpas“, – iškart pasakoti apie gamybą pradeda jis.
G. Didžiokas patikslina, kad yra keli keliai, kaip per 2-3 savaičių sezoną sula atsiduria jų ceche.
„Mes neturime nuosavo miško, bet ją renkame ir patys.
Aš išsinuomoju mišką iš savininkų, apie 130 hektarų, patys sertifikuojame tą mišką ir tada renkame sulą. Tačiau tai – tik maža dalis“, – sako jis ir tikina, kad didžiąją dalį produkto įmonė superka iš kitų ūkininkų-tiekėjų, kurių, kaip prasitaria, yra apie 10.
Paprašytas paaiškinti, kaip sula, užuot surūgusi, vėliau supilstyta į buteliukus išsilaiko visus metus, jis sako, kad viską lemia aukšta temperatūra.
„Viską lemia sterilizavimo technologija, kuri vyksta aukštos temperatūros pagalba.
Mes ją užkaitiname aukštoje temperatūroje, tačiau tai, nuo medžio iki maišo, kuriame paskui ji laikoma, reikia padaryti per 24 val. Jeigu nespėji – atsiranda rūgimo skonis“, – sako G. Didžiokas.
Eksportuoja į Japoniją, Tailandą, Korėją
Vadovas prasitaria, kad šiandien jo valdoma įmonė – viena stambiausių beržų sulos žaidėjų visoje Europoje.
„Per metus pagaminame daugiau nei 1 mln. litrų sulos“, – sako jis ir pamini, kad iš viso pagaminto kiekio maždaug du trečdaliai yra eksportuojami.
„Ta geografija, kur vežame sulą, gana įspūdinga, bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, o kai paverti viską skaičiais, įspūdis sumenksta.
Nemažai sulos parduodame į Lenkiją, tačiau didžiausia mūsų rinka yra Vokietija. Ji – numeris vienas.
Toliau – Prancūzija, Belgija, Olandija, Vengrija, Jungtinė Karalystė.
Taip pat ir Japonija, Korėja, Honkongas, Tailandas. Japonijoje turime savo distributorių“, – apie tai, kad šį Lietuvos beržų gėrimą yra pamėgę ir japonai, sako jis.
Visgi G. Didžiokas prasitaria, kad šiandien situacija rinkoje nėra stabili, o čia, šiuo metu kaip ir dažnam verslui, koją kiša koronaviruso plitimas. Nors, anot jo, Lietuvoje reikalai nėra prasti, tačiau kalbant apie eksportą, nuotaikos kitokios.
„Vakarų Europa... Vokietija, Prancūzija. Sustojo“, – nedaugžodžiaudamas sako jis.
Bendrai, kaip prasitaria, pasaulinėje rinkoje yra ir daug sulos padirbinėtojų, kurie yra linkę kvailinti pirkėjus didelėmis iššaukiančiomis etiketėmis, nors pačiame gėrime būna vos 2-3 proc. sulos.
„Todėl mes ir rašome ant savo gaminių, kad tai 100 proc. natūralus produktas, tikras, nepadirbtas. O fabrike tik supilstytas“, – teigia jis.
G. Didžiokas juokauja turėjęs siūlymų ir kiek parauginti sulą, leisti naują produktą, tačiau teigia, kad šiandien alkoholis jau nebėra madingas.
Gamybos patalpos – 2 tūkst. kv. m.
Paklaustas, ar jis pats dar mėgsta šį gėrimą, vadovas nedvejojęs tikina, kad sula jam tikrai dar neatsibodo bei atsimena norintis pristatyti ir naujienas.
Jo teigimu, įmonė per karantiną sukūrė du naujus sulos gėrimus, skirtus imunitetui stiprinti.
„Tik praėjusią savaitę padarėme. Kol kas dar nėra parduotuvėse“, – dar buteliukus be etikečių pakuodamas iš dėžių sako jis ir pila į puodelius ragauti.
„Vieną jų sukūriau Kalėdoms. Tai sula su imbieru, spanguolėmis, medumi ir bičių pikiu, – vardija jis. – Kita sula – su ežiuole.“
Po pokalbio keliaujame ir į gamybos patalpas. Jos – 2 tūkst. kv.m.
G. Didžiokas rodo skirtingą techniką, skirtą įvairiausiems sulčių ir sulos gamybos procesams.
Kai lankomės, darbuotojai kaip tik pilsto ir vieną privačių sulčių užsakymų.
„Tai – pomidorų sultys su čili pipirais ir citrusinėmis sultimis“, – sako jis ir duoda paragauti.
