Penktajame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), atliekančio parlamentinį tyrimą „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ dalyvauja buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius, dabar atstovaujantis Lietuvai Europos Audito Rūmuose. Būtent jis vadovavo Finansų ministerijai krizės priešaušryje – nuo 2007 metų iki 2008 metų gruodžio.

Savo liudijimą jis pradėjo padėka, kad imtasi tokios iniciatyvos. Tačiau, pasak jo, jo kaip finansų ministro padėtis buvo komplikuota, nes vykdė politines pareigas.

„Turiu tam tikrų sunkumų, nes nesu ekonomikos ekspertas. Finansų ministras neprivalo būti ekspertas, jis turi remtis ekspertų išvadomis, nuomonėmis. Bet itin svarbus yra politinis procesas. Manau tas politinis procesas, kuris vyko 2006–2009 metais vertas analizės, nes jeigu žiūrėsime į materialiąją pusę problemų, kas kilo tuomet, tai praktiškai viskam šiandien turime institucinius atsakymus. Lietuva – euro zonos narė. (...) Euro zona turi bankų sąjungą, kuri sprendžia daugelį tų problemų santykiuose su bankais, kuriuos mes turėjome tuomet, tais laikais. Pagalbos mechanizmai šiandien aukštame lygyje, dilemos, kurios sprendėsi tais laikais ir klausimai, kurie šiandien spręstųsi atsitikus kažkam panašiam, spręstųsi kitaip“, – kalbėjo R. Šadžius.

BFK primininkas Stasys Jakeliūnas įvardijo prieš tai buvusius liudijimus, kuriuose buvo teigiama, kad jau 2006–2007 metais buvo prognozės apie artėjantį sunkmetį.

„Visose šitose prognozėse visada buvo nagrinėjami du scenarijai. Niekas neabejojo 2007 rugsėjį, kad ekonomikos lėtėjimas įvyks. Bet jis gali įvykti dviem būdais: lėtas arba staigi korekcija. Ir visuose tose tekstuose abu scenarijai įvardijami ir sveiko proto žmonės stengiasi, kad tas nusileidimas būtų minkštas. Rezultate jis neįvyko. (...) Visos analizės, kurios buvo atliekamos, jos buvo atliekamos specialistų, be jokių politikų įsikišimo ir pristatomos tokiu būdų, kaip siūlė Finansų politikos departamentas“, – liudijo R. Šadžius.

R. Šadžius taip pat teigė, kad prognozėje nebuvo siūlomos tinkamos priemonės. Pavyzdžiui, viena jų, naikinti pridėtinės vertės mokestinę lengvatą šildymui.

Liberalas Kęstutis Glaveckas atkreipė dėmesį, kad prieš sudarant 2009 metų biudžetą Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) buvo atvykęs du kartus į Lietuvą ir jau kalbėjo apie krizę.

„Kaip taip išėjo, kad nebuvo žiūrima pastabų iš TVF, ir dar priimant biudžetą buvo priimti sprendimai kelti pensijas ir dar labiau didinti išlaidas. Už biudžetą atsakinga Vyriausybė ir ministras, o ne departamentų klerkai“, – kalbėjo K. Glaveckas.

S. Jakeliūnas pridėjo, kad tuometis premjeras Gediminas Kirkilas pripažino, jog sudarant biudžetą buvo nesilaikoma fiskalinės drausmės.

R. Šadžius vėlgi tikino, kad buvo laikomasi makroekonominių prognozių, o didžiausias spaudimas buvo jaučiamas iš opozicinių partijų Seime.

„2008 metų biudžetas buvo paruoštas griežtai laikantis fiskalinės drausmės. Biudžeto išlaidų planas priklauso nuo to, ką fiskalininkai suskaičiavo kaip gautas pajamas. Tarp nesuplanuotų įvykių buvo „Lethmans Brothers“ žlugimas, kas kardinaliai pakeitė situaciją. Jeigu nebūtų to įvykę, šis biudžetas būtų buvęs įvykdytas. Nes rezultate jis savo vykdymą baigė su 96,4 proc. įvykdymą. Tie 3,5 proc. tai aišku 746 mln. yra. Bet šitos problemos iškilo tik pačioje metų pabaigoje.

Politiniai spaudimai be abejo buvo. Tuo laikus aš atsimenu su tam tikra nuoskauda. Pirmas signalas buvo kada Seime 2007 pavasarį nutarta, jog neisim žingsnis po žingsnio vaiko pinigus didinant ir įvedam visus iki 18 metų, neatrodė suma 140 mln. litų didelė. Bet lūžis buvo liepos mėnesį, kai net atmetant Vyriausybės pasiūlymą buvo padidintas valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis. Seime buvo užsimota iki 490 litų didinti, tai bendras papildomas svoris šito didinimui 893 mln. litų atsiėjo. Tai beveik procentas bendrojo vidaus produkto. Ir su tokia dovana visokeriopais būdais bandėme taupyti investicijas, investicinė programa pradėjo byrėti. Politinis spaudimas buvo iš opozicijos atstovų aršiausias. Nueinanti Vyriausybė pateikė realų 2009 metų biudžetą pagal to meto prognozes. Nežiūrint neigiamo fiskalinio efekto, manau, kad pensijas didinti buvo gera priemonė, kuri bent kažkiek palengvino tų žmonių dalį. Atlyginimų augimas viešajame sektoriuje taip, buvo perteklinis, nesuvaldytas“, – teigė R. Šadžius.

Vertindamas kitos Vyriausybės priimtus sprendimus krizės metu R. Šadžius kritikavo smarkiai sumažintas pensijas, atlyginimus. Tačiau patikino, kad skolinimosi politiką palaiko.

„Realizavosi taip, kad šalis, kuri nesiskolino iš TVF, kuri savo jėgomis išėjo iš tos skaudžios situacijos, vėliau tą parodo kaip savo privalumą. Tai labai gerai priimama investuotojų“, – teigė R. Šadžius.

Nenorėjo sukelti panikos

2009 metų pabaigoje R.Šadžius yra prisipažinęs, kad jis 2008 metais sąmoningai nutylėjo apie artėjančią krizę. Anot jo, tai daroma buvo tam, kad būtų išlaikytas gyventojų pasitikėjimas bei užtikrintos lengvesnės skolinimosi galimybės.

Tačiau po posėdžio R. Šadžius tikino, kad niekada nėra sakęs, jog nutylėjo apie krizę. Tiesiog buvo pasirinkta visuomenėje nekelti panikos.

„Aš niekad taip nesakiau. Vis dėlto visuomenės informavimo apie esamas rizikas būdas, buvo vienas iš būdų valdyti situaciją, nes daug kas mano, kad ekonomika vien skaičiukai ir pinigai, ta taip pat yra visuomenės psichologija. Dėl to specialistų patarimu ir politiniu sprendimu mes nutarėme, kad turime objektyviai informuoti ir pateikti tą informaciją, kurią turime tuo metu. Tas ir buvo daroma. Rizikas, kurios yra turime įvardyti ir duoti lengvą patarimą, ko verslas ir piliečiai turėtų nedaryti. Piliečiams paprasta: neturėti lūkesčių, kad atlyginimai augs tokiais pačiais tempais. Nežinau, ar juos ta žinutė pasiekė. Bet verslui žinutės daug svarbesnės, kad kreditavimas mažės ir susidursite su kreditavimo problemomis. Viena mano požiūriu svarbi žinutė, kurią parekomendavo Finansų ministerijos specialistai, kad iškilus sunkumams vengti atleisti darbuotojus, nes po to bus sunku rasti.

Kelti paniką valstybėje ir sakyti, kad nežinome, bet bus kažkas baisaus būtų reiškę, kad tas kažkas baisaus būtų įvykę rytoj. Informacija nebuvo ribojama, tačiau nebuvo keliama panika“, – teigė jis.

Buvęs finansų ministras dar kartą pakartojo, kad nei 2008 metų nei 2009 metų biudžetai nebuvo gražinami, jie buvo sudaromi remiantis objektyvia situacija ir prognozėmis. Tik 2008 metų pabaigoje pradėjo kristi mokesčių surinkimas dėl pasaulinių veiksnių, „Lethman Brothers“ žlugimo.

BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas po posėdžio žurnalistams teigė, kad iš liudijimo matyti, jog R. Šadžius nemato didelių nei savo klaidų, nei kitos kadencijos Vyriausybės klaidų: ar tai dėl išlaidų, ar tai dėl skolinimosi.

Tiesa, jis pastebi, kad dirbti kartu su Seimu Vyriausybei galėjo būti sunku, jei pilnai neinformuoji apie padėtį.

„Nei jis, nei premjeras Kirkilas nesignalizavo, kad gali kažkokia krizė būti. Jei būtų aiškiai signalizuota, tai žmonės tikriausiai būtų mažiau vartoję ir investavę. Tai nebuvo būtina daryti, reikėjo priemonių Vyriausybėje ir Seime imtis. Problema yra, kad jei neinformuoji visuomenės tu negali būti tikras, kad Seimas palaikys Vyriausybės poziciją ir čia, matyt, sunkiai išsprendžiama dilema. Jei nėra svarbios žinios, tai ir Seimas reaguoja į viešus lūkesčius“, – sakė S. Jakeliūnas.

Parlamentinis tyrimas

Įvyko jau penktasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdis.

Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinasi, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.

Krizės tyrėjams jau liudijo Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyr. patarėjas Ričardas Kasperavičius, buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvusi europarlamentarė, ES institucijų skaitmeninės ekonomikos ir finansinių paslaugų patariamųjų tarybų narė Margarita Starkevičiūtė.

Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (183)