Iš viso subsidijų paprašė 9,6 tūkst. įmonių, jau gavo – 3,8 tūkst. Dėl fiksuoto dydžio išmokos už kovo mėnesį jau kreipėsi 56,7 tūkst. asmenų, išmokas gavo – beveik 47 tūkst.
„Girdime verslo atstovų ir savarankiškai dirbančių asmenų lūkestį lėšas gauti kuo greičiau, suprantame, kad tai sudėtingas metas visiems. Ir toliau raginame kreiptis įmones dėl subsidijų per prastovas, o dirbančiuosius savarankiškai – dėl fiksuoto dydžio išmokų, kurios skiriamos darbo pajamų negaunantiems ir pagal darbo sutartis nedirbantiems žmonėms. Nors karantinas švelnėja, tačiau jis dar nesibaigė, todėl pasinaudoti parama tikrai verta“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Ministras taip pat primena, kad subsidijas gavę darbdaviai, kurie yra įtraukti į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, sudaromą Valstybinės mokesčių inspekcijos, gali laikinai atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą nuo valstybės subsidijos, ta pačia tvarka kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.
Jei įmonė nėra įtraukta į sąrašą, tačiau patyrė sunkumų dėl COVID-19, ji gali vienu supaprastintu prašymu, adresuotu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl analogiškų pagalbos priemonių taikymo.
Iš viso trijų mėnesių laikotarpiui subsidijoms numatyta skirti 1,138 mlrd. eurų, o fiksuoto dydžio išmokoms dirbantiems savarankiškai – 108 mln. eurų.
Norėdama gauti valstybės subsidiją įmonė turi paskelbti darbuotojui ar darbuotojų grupei prastovą bei pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Prastovos metu darbuotojui mokama ne mažiau nei minimalus mėnesinis atlygis, jeigu darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Prastovos metu iš darbuotojo negali būti reikalaujama vykdyti darbo funkcijų. Darbdavys dėl subsidijos kreipiasi į Užimtumo tarnybą.
Savarankiškai dirbantys asmenys 257 eurų dydžio išmoką už mėnesį gali gauti, jeigu atitinka tris sąlygas: pirma, savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki karantino pradžios, antra, nedirba pagal darbo sutartį, neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių bei negauna darbo pajamų, trečia, juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Kukuraitis: žmonės pradeda grįžti į darbus
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad šiuo metu šalyje yra registruota per 11 proc. bedarbių, tačiau jau pastebimas paskelbtų prastovų skaičiaus mažėjimas.
„Kai žiūrime socialinius rodiklius, pagrindiniai rodikliai, kurie keičiasi, yra užimtumo srityje. Matome augantį registruotą nedarbą nuo pat karantino pradžios. Jeigu kovo 16 dieną turėjome 9,5 proc. registruoto nedarbo, tai dabar turime virš 11 proc.“, – LRT radijui teigė L. Kukuraitis.
Anot ministro, bedarbiais nuo kovo 16 dienos užsiregistravo apie 30 tūkst. žmonių, tačiau pastebima tendencija, kad darbuotojai jau grįžta į darbus.
„Tai dar tikrai valdoma situacija, ir bent jau verslai vis dar pasitiki, kad pagalbos priemonės padės išlaikyti verslus ir grįžti į darbą, kai baigsis karantinas. Dalis jau dabar grįžta, ir matome tam tikrą tendenciją, kad prastovų skaičius pradeda mažėti ir žmonės pradeda grįžti į darbus“, – sakė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, koronavirusas paveikė didelę visuomenės dalį.
„Labai didelę visuomenės dalį palietė karantinas ir bendrai koronavirusas, tiek paralyžiavus dalį darbo, tiek pakeitus mūsų kasdienius įgūdžius, kai mokyklos nedirba, dienos centrai uždaryti, reikia įdėti didesnes pastangas prižiūrint namuose“, – teigė ministras.
