Anot jo, Lietuva siūlo tikslinti Europos Komisijos (EK) direktyvos prezumpciją, pagal kurią įvardijamas užimtumo statusas – t. y., ar platformos darbuotojas dirba savarankiškai, ar pagal darbo santykius.
„EK pateikti kriterijai, kurių atitikimas lemtų perkvalifikavimą į darbo santykius, yra kiek per griežti, kadangi būtent dalis jų labiau atitinka civiliniams santykiams taikomus kriterijus, o ne darbo santykių kriterijus“, – antradienį EP biuro Lietuvoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Zaura.
Anot jo, diskusijose dėl direktyvos įteisinimo Lietuva taip pat siekia, kad dokumentas neribotų platformose dirbančių darbuotojų ir jų atstovų socialinio dialogo – kad jos turėtų platesnes galimybes derėtis su platformomis.
K. Zaura aiškino, kad Lietuvoje beveik visi skaitmeninių platformų darbuotojai dirba savarankiškai, jiems atstovauja dvi asociacijos, į kurių nuomonę, pasak SADM atstovo, buvo atsižvelgta.
Jo teigimu, Lietuvoje, kitaip nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse nėra buvę teisinių ginčų dėl skaitmeninėse platformose dirbančių žmonių statuso nustatymo.
„Iki šiol labai didelių problemų šioje srityje nekilo, skirtingai nei kitose ES valstybėse. (...) Kitose ES narėse buvo ir teisminių procesų, kuriuose nagrinėjamas statuso nustatymas. Lietuvoje tokios problemos – teisinių ginčo dėl platformose dirbančių asmenų statuso nustatymo – neturime“, – kalbėjo SADM atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad jei ES įtvirtintų EK pasiūlytą direktyvos variantą, Lietuvoje reikėtų keisti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, kadangi EK prezumpcijos instituto nacionaliniuose nustatymuose numatyta nėra, „todėl tai būtų naujas dalykas, kurį reikėtų įvesti į darbo santykius“.
„Iki šiol visuomet mūsų darbo santykių, dirbančių savarankiškai, buvo vertinamas išsamiau. Tai būtent dėl to ir buvo vienas iš tikslų, kad ir pati prezumpcija neiškreiptų šiuo metu galiojančios darbo sistemos, ir kad prezumpcija labiau vertintų visus darbo santykius“, – kalbėjo K. Zaura.
EP šią savaitę Strasbūre vyksiančioje sesijoje tvirtins savo poziciją dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teises reglamentuojančių taisyklių.
EK parengta direktyva siekiama pagerinti darbo sąlygas ir numatyti būtinus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar skaitmeninė platforma yra darbdavys, ar jos darbuotojai dirba savarankiškai. Juos atitikus, būtų teisiškai preziumuojama, kad ji yra darbdavys.
Tą nustačius, skaitmeninės platformos darbuotojas turėtų teisę į garantuotą poilsio laiką ir apmokamas atostogas, bent nacionalinį arba sektorinį minimalų darbo užmokestį, saugą ir sveikatos draudimą, nedarbo, ligos ir sveikatos priežiūros išmokas, vaiko priežiūros atostogas, pensiją ir išmokas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju.
Lietuvos europarlamentarai direktyvą vertina skirtingai
Kaip konferencijoje sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė, EP narė Vilija Blinkevičiūtė, šia ES direktyva siekiama „kovoti su neteisinga darbo klasifikacija“ ir aiškiai nustatyti, kada skaitmeninėse platformose dirbantys asmenys dirba savarankiškai, o kada jų darbą platformos valdytojas kontroliuoja.
Anot jos, didžioji dauguma jose dirbančių darbuotojų dirba ir savo veiklą planuoja savarankiškai, todėl darbo sąlygos jiems negali būti nustatomos platformų valdytojų.
„Darbuotojas negali būti kontroliuojamas platformų arba darbdavio, kadangi jis dirba savarankiškai, nes neturi jam darbdavio suteikiamų socialinių garantijų“, – spaudos konferencijoje sakė V. Blinkevičiūtė.
V. Blinkevičiūtės teigimu, ši direktyva yra svarbi, nes ES šiuo metu skaitmeninėse platformose dirba apie 28 mln. žmonių, o per keletą metų jų galėtų padaugėti iki 45 mln. Pasak europarlamentarės, apie 5 mln. šių asmenų darbdaviai nustato vienokias ar kitokias darbo sąlygas.
„Tikrai yra tokių žmonių (paskaičiuojama, kad galėtų būti gerokai daugiau, nei 5 mln.), kurie yra ne savarankiškai dirbantys darbuotojai, tačiau kaip dirbantys pagal darbo santykius, (...) nes platformos jį kontroliuoja, kelia tam tikrus reikalavimus“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Ji teigė, kad direktyva būtų užtikrinama teisinga užimtumo klasifikacija tokiems platformų darbuotojams, siekiant, jog jie turėtų jiems priklausančias socialines garantijas.
„Platformose dirbantys žmonės turi teisę dirbti ir užsidirbti dirbdami savarankiškai, lanksčiai. Tačiau negali būti taip, kad atsiranda dar trečia užimtumo rūšis – yra dirbantys savarankiškai, pagal darbo sutartis ir neaišku, kas tokie“, – aiškino EP narė.
Liberalų sąjūdžio deleguotas EP narys Petras Auštrevičius teigė, kad daugiausia ginčų kyla dėl direktyvos straipsnio, kuriame numatomi kriterijai, pagal kuriuos platforma būtų priskiriama darbdaviui ir turėtų užtikrinti darbuotojų socialines teises.
„Jei bent du iš šių kriterijų būtų tenkinami arba būtų priimama tokia teisinė prielaida, kad platforma yra darbdavys, tuomet atsirastų reikalavimas naudoti samdomo darbuotojo statusą, (...) nustatomas minimalus darbo užmokestis, atsiranda kolektyvinės derybos, darbo laikas, mokamos atostogos ir t.t.“, – akcentavo P. Auštrevičius.
Pasak jo, per griežtas skaitmeninių platformų reguliavimas būtų perteklinis, o dėl to galėtų nukentėti ir jų teikiamų paslaugų galutinis vartotojas.
„Per griežtas reguliavimas vestų į skaitmeninių platformų, kaip naujai besivystančio, perspektyvaus darbo sektoriaus, pernelyg didelį reglamentavimą, kas galiausiai galėtų virsti bloga žinia vartotojui. Nes visos papildomos išlaidos persidengtų ir pasiskirstytų rinkoje labai lanksčiai. Ir, galų gale, vartotojas už jam suteiktas paslaugas mokėtų aukštesnę kainą“, – kalbėjo EP narys.
P. Auštrevičius taip pat akcentavo, kad reglamentuojant skaitmeninių platformų veiklą, šalių nacionalinė teisė turėtų išlikti viršesnė, esą ES lygiu centralizuotas reguliavimas „nebūtų gera žinia vartotojui ir darbuotojams“, galimai sumažintų darbuotojų pasiūlą, platformos prarastų patrauklumą.
V. Blinkevičiūtės teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kada direktyva galėtų būti priimta, kadangi ES institucijos bei EP frakcijos dar nesutaria dėl galutinio dokumento varianto.
„Bet jei ir bus trialoguose rastas kažkoks sprendimas, (direktyvos – ELTA) perkelimas dar du metai, tai laikas galėtų būti dar pakankamai netrumpas“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
