Ministro pirmininko teigimu, kartu su sprendimu didinti akcizo mokestį alkoholiniams gėrimams Vyriausybė priėmė ir protokolinį nutarimą iki 2017 metų pabaigos analizuoti šio sprendimo pasekmes – ar mokesčių didėjimas sumažins alkoholio vartojimą, bei kaip tai paveiks į biudžetą surenkamas pajamas.
„Jeigu matysime, kad tų efektų nėra ir rezultatų neduoda – Vyriausybė bus ta iniciatorė, kuri tikrai šitą procesą koreguos arba stabdys“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.
Premjeras taip pat teigė nemanąs, kad akcizo didėjimas bus priežastimi bankrutuoti alkoholinių gėrimų pramonei, kavinėms ar parduotuvėms.
Seimo siūlymui didinti akcizus naujoji Vyriausybė pritarė trečiadienį.
Nuo ateinančių metų kovo 1 d. akcizų tarifai alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams turėtų didėti apie 111 proc., etilo alkoholiui – apie 5 proc.
Dėl tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnio stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnio vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus.
Mažiausiai brangtų stiprieji gėrimai – apie 16 euro centų už pusę litro.
Numatyta, kad akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams iki 2020 metų augs kasmet.
