Antradienį Seime pristatydamas septynioliktosios Vyriausybės programą, S. Skvernelis sulaukė konservatoriaus Vytauto Juozapaičio klausimo apie tai, ką planuojama daryti dėl kaimyninėje šalyje apsiperkančių gyventojų.
„Esame Europos Sąjungos valstybė ir tuo didžiuojamės. Yra laisvas paslaugų, kapitalo, prekių judėjimas. Tikrai mes nesiruošiame pastatyti sienų ir tikrinti, kas ką perką ir ką įsiveža“, – ramino premjeras.
Tačiau pripažino, kad atskiruose sektoriuose Lietuva turi iššūkių. Vienas jų – vaistų kainos.
„Šiandien tokia realybė yra, kad receptas, kuris galioja ES valstybėse, kaimynėje Lenkijoje 30, 50 ir 60 proc. vaistų kainos yra mažesnės“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis teigė, kad taip yra dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, Lenkijos ekonomikos dydžio.
„Kalbant apie vaistus, vienas iš būdų mažinti kainas, tai padaryti kompensuojamų vaistų sistemoje labai aiškią ir skaidrią metodiką. Mes ir pasisakome programoje apie tų protokolų viešinimą. Taip pat e. recepto vienas iš šalutinių tikslų yra, kad būtų aišku, kas kaip ir dėl ko, kokiomis kryptimis vaistus tiekia, – dėstė premjeras. – Ir programoje yra numatytas svarstymas apjungti kaimynines valstybes į bendrą rinką. Jeigu mes sugebėtume kaip bendras vienetas kalbėti apie įsigijimus iš stambių gamintojų, kartu su Lenkija. Galbūt ir Latvija ar Skandinavijos valstybėmis, mes tikrai galėtume kitaip kalbėti apie kainų politiką.“
Mažins koncentraciją
Kalbėdamas apie maisto produktų kainų mažinimą, S. Skvernelis nurodė prekybos centrų decentralizaciją.
„Nes atsiradus naujam rinkos žaidėjui, kainomis buvo sureaguota tiesiog. Prekybos centrų koncentracijos mažinimas, kurią turime per didelę, daugiau nei 30 proc., yra vienas iš būdų mažinti maisto produktų kainas“, – aiškino jis.
S. Skvernelis taip pat pasisakė už trumpą maisto grandinę (nuo gamintojo iki stalo). „Kad atsirastų smulkūs tiekėjai, kurie galėtų ir gaminti, ir daryti tam tikrą perdirbimą, ir realizuoti“, – svarstė jis.
Tačiau premjeras skeptiškai atsiliepė apie ankstesnės valdžios prieš tai planuotas PVM lengvatas.
„Nes tai nėra socialiai teisingas sprendimas, nes juo naudojasi ir tie, kuriems reikia paramos, ir tie, kuriems paramos nereikia ir jie net nenori jos“, – teigė jis.
Įvardijo tris pajamų šaltinius
Septynioliktoji Vyriausybė iš konservatorės Irenos Degutienės sulaukė klausimo apie tai, iš kokių šaltinių ji ketina finansuoti visas savo programoje nurodytas iniciatyvas.
„Galima tik pasidžiaugti paskaičius jūsų programą, įrašyta tikrai daug gerų dalykų, bet atkreipiu dėmesį – ar tai būtų švietimo, ar sveikatos apsaugos, ar socialinė sfera – visur aiškiai matosi, kad siekiai labai teisingi. Tačiau per visą programą aš taip ir nesupratau, iš kur jūs paimsite pinigų?“ – klausė ji.
Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka nurodė, jog prioritetai dėl lėšų skirstymo bus susidėlioti šiek tiek vėliau.
„Laukia labai rimta viešųjų finansų reforma, turiu omenyje biudžetą ir kaip jis bus formuojamas, keliant aiškius tikslus asignavimų valdytojams ir reikalaujant rezultato. Tai yra šaltinis, nes šiuo metu esame įsitikinę, jog galbūt ne visur, bet yra daug sričių, kur tos lėšos naudojamos neefektyviai. Kita sritis – numatyta sisteminė mokestinė reforma. Tai vėlgi yra vienas iš valstybės išteklių. Be jokios abejonės, dėl ekonomikos plėtros skatinimo, numatyta yra regioninė plėtra“, – atsakinėjo jis.
S. Skvernelis pridūrė, kad pirmiausiai imsis viešojo sektoriaus reformos, o konkretūs pažadų įgyvendinimo terminai bus aiškus po trijų mėnesių.
I. Šimonytė klausė dėl mokesčių
„Valstiečių žaliųjų programa dėl mokesčių buvo gana konkreti. Dabar ką matau Vyriausybės programos projekte – viename punkte yra sakoma, kad bus analizuojama, kitame – kad bus daroma. Taip pat sakoma, kad bus bazinė pensija perkeliama į valstybės biudžetą, neatsakant į klausimą, iš kokių bendrų mokesčių bus galima tuos įsipareigojimus vykdyti. Ministras ką tik užsiminė apie mokesčių reformą. Tai vis dėl to, aš norėčiau, kad būtų konkretesnis atsakymas ir manau, kad Lietuvos žmonės yra nusipelnę konkrečiau žinoti, o ne tik laukti priemonių plano – kokie mokesčių pakeitimai laukia?“ – per Vyriausybės programos pristatymą klausė Seimo narė Ingrida Šimonytė.
V. Šapoka tvirtino, kad programoje yra paminėtos bent trys mokesčių sritys, kuriose bus imamasi veiksmų, tačiau atsakymus į visus klausimus pažadėjo vėliau.
„Viena iš sričių, kuri paminėta programoje, tai yra visų mokestinių lengvatų įvertinimas, ar iš tikrųjų buvo pasiekti tie tikslai, kuomet tos lengvatos buvo įvestos, – manau, tai yra labai svarbus dalykas“, – sakė jis.
V. Šapoka taip pat teigė, kad programoje neatsisakoma krypties konsoliduoti mokesčius, kurie yra taikomi darbuotojui ir darbdaviui.
„Detaliau vertinsime, kiek reikia palikti draudiminio elemento, ir kieno įmokų forma į socialinio draudimo sistemą , kiek elementų – į valstybės biudžetą. Konkretaus atsakymo šiuo metu neturime, bet netrukus turėsime“, – sakė V. Šapoka ir pridūrė, kad ketina didinti akcizus kenksmingiems produktams.
Mato daug „naftos gręžinių“
Atsakinėdamas į liberalo Arūno Gelūno klausimą, ar Vyriausybė atrodo kokį nors „naftos gręžinį“, iš kurio finansuos visas savo iniciatyvas kultūros sferoje, S. Skvernelis teigė, kad tų „naftos gręžinių“ yra ne vienas.
„Galiu paminėti vien PVM klausimą – jeigu mes nesugebame jo susirinkti, tai apie milijardas eurų. Galiu paminėti kokia dalis BVP yra šešėlyje. Galiu paminėti viešuosius pirkimus, kai pripirkta brangi medicininė įranga, kuri nėra net išpakuota, pirkta vien dėl to, kad reikia pirkti. Kalbėkime apie statybų sektorių, apie kitus viešuosius įsigijimus. Tai yra „naftos gręžinių“ daugiau nei reikia. Reikia juos paimti ir pradėti eksploatuoti valstybei, o ne šešėliui“, – dėstė paskirtasis premjeras.
Po Vyriausybės programos pristatymo Seime, su ja detaliai susipažins parlamento frakcijos ir komitetai. Tam numatyta skirti savaitę. Planuojama, kad gruodžio 13 dieną parlamentarai balsuos, ar pritaria Vyriausybės programai. Siūlymų programai teikti negalima.
Jeigu Seimas paprasta balsų dauguma pritars programai, prisieks ir pradės pareigas eiti naujieji ministrai su premjeru.
