Metų pabaigoje ne gyvybės draudimo rinkoje pasirašytos įmokos, lyginant su 2008 m., skiriasi tik 7 proc. Draudimo rinka yra kilimo stadijoje, tačiau augimas nebus labai staigus kaip pagal laipsniškąjį „U“ scenarijų, jis labiau panašės į „V“, nes rinkos augimui įtakos turi ir bendra makroekonomikos situacija. Siekiant tenkinti Mastrichto kriterijų ir 2015 m. įvesti eurą, Vyriausybė dės pastangas išlaikyti žemą infliacijos lygį, kas suteiks galimybę draudimo rinkai augti palaipsniui, o ne staigiai.
Gyvybės draudimo rinkoje tendencijos panašios. Planuojama, kad jau 2015 m. pasirašytos gyvybės draudimo bruto įmokos pasieks 2007 m. lygį. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, taip pat darant prielaidą, kad nebus esminių pokyčių mokesčių srityje skatinant savanoriškąjį kaupimą per gyvybės draudimą, tikimasi nuosaikaus rinkos augimo.
Šiemet Lietuvos ekonomika augo vidaus vartojimo sąskaita. Be to, didėjo investicijos į mašinas ir įrenginius, aktyvėjo ir transporto priemonių įsigijimas. Visi šie veiksniai lėmė ir draudimo rinkos augimą.
Kokių tendencijų ne gyvybės draudimo rinkoje tikimasi kitąmet? Prognozuojama, kad ekonomikos augimą kitąmet labiau įkvėps eksportas nei vidinis vartojimas. Ne gyvybės draudimo rinkoje laukiama visų draudimo rūšių augimo. Dėl didėjančio eksporto augs komercinio turto draudimo, vežamų krovinių apimtys, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo poreikis. Šiais metais augęs naujų transporto priemonių pardavimas dar sparčiau didės kitąmet ir tai lems transporto draudimo apimčių augimą. Taip pat augs statybų sektorius, kartu didindamas tiek komercinio, tiek gyventojų turto draudimo apimtis. 2013 m. išduotų statybų leidimų skaičius per pirmą pusmetį buvo net 70 proc. didesnis nei užpernai. Kitąmet vystysis žemės ūkio draudimo apimtys. Stiprėjantys ūkiai ir toliau draus tiek mašinas, tiek gyvulius. Kol kas nėra konkurencijos pasėlių draudime ir šią draudimo veiklą vykdo tik viena kompanija, tikėtina, kad kitais metais šią paslaugą pradės siūlyti daugiau įmonių.
Tiek kaupiamojo gyvybės draudimo, tiek investicinio gyvybės draudimo poreikis daug priklauso nuo viso šalies ūkio vystymosi ir gyventojų pajamų tendencijų. Prognozuojama, jog nedidelis BVP ir atlyginimų augimas turės įtakos saikingam gyvybės draudimo apimčių augimui. Vykstant intensyvioms diskusijoms dėl pensijų sistemos reformos, augs poreikis paslaugoms, skirtoms savanoriškai pensijai kaupti. Turėtų didėti ir draudimo apsaugai skirtų paslaugų poreikis.
Prognozuojama, jog kitąmet gyvybės draudime dominuos ilgalaikiai investiciniai gyvybės draudimo produktai su draudimo apsaugomis (nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų, gyvybės rizikos). Atsižvelgiant į tai, kad gyvybės draudimo rinka dar turi didelį potencialą augti, didės gyventojų pajamų dalis, skiriama gyvybės draudimui. Būtent šia linkme bus nukreipti ir draudimo bendrovių veiksmai. Didės gyventojų bei verslo subjektų informavimas kapitalo kaupimo klausimais. Viena iš populiariausių temų gyvybės draudimo kontekste liks privačių pensijų – anuitetų – tema.
Investiciniam gyvybės draudimui didelę reikšmę turi situacija finansų rinkose. Akcijų rinkose pokyčiai vyksta greitai ir tai labai lemia vartotojų investavimo sprendimų priėmimą. Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos gyvybės draudimo rinkos vystymuisi – mokestinės aplinkos stabilumo išsaugojimas.
Tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo bendrovės 2014 m. sieks ir portfelio augimo bei pelningos veiklos. Jos stengsis išlaikyti esamą kainų lygį, toliau mažindamos veiklos sąnaudas ir efektyviai vykdydamos veiklą optimizuojant kaštus. Dauguma draudimo įmonių toliau plės veiklą ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse – Lietuvos rinka nėra didelė, todėl visi draudikai stengiasi turėti draudimo padalinius tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje.
Kalbant apie iššūkius, kurie laukia draudimo bendrovių kitąmet – vienas jų bus pasiruošimas euro įvedimui. Jei bus apsispęsta, kad Lietuva įstos į euro zoną, neišvengiamai visos draudimo įmonės turės pasiruošti naujai sistemai. Be to, manoma, kad kitais metais Seimas priims papildomą reguliaciją moralinės žalos atlyginimo privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisiniai aktai. Tai ilgalaikėje perspektyvoje turės įtakos išmokos dydžiams.