R.Žylius: verslas nepasitiki Vyriausybe, bet labai daug tikisi

„Lietuvoje mes turėjome ganėtinai daugiaprasmį bendravimą tarp valstybės ir verslo – nesisteminį, nesutartą. Mano nuomone, mes, kaip valstybė, prižadėdavome verslui, kaip atrodys ateitis, pasakydavome, ką reikia daryti, tačiau patys nedarydavome vienų ar kitų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu mes, kaip valstybė, sakome, kad inovacijos yra gerai ir skatiname verslą eiti į inovacijas, tačiau iš kitos pusės, kai pasižiūri, ką mes, kaip valstybė, perkame, o perkame už maždaug 10 mlrd. Lt., tai ten labai menkai yra inovacijų“, – pirmadienį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo apskritojo stalo diskusijoje „Lietuvos konkurencingumo strategija artimiausiam dešimtmečiui“ kalbėjo ministras.

Tokį patį pavyzdį jis pateikė ir apie paslaugas.

„Mes lygiai taip pat sakome, kad paslaugos yra tai dėl ko Lietuvos Vyriausybė kovojo, jog Europos Sąjungos Paslaugų direktyva būtų platesnė ir mūsų paslaugų judėjimas būtų lengvesnis, nes tai yra geras pagrindas Lietuvos konkurencijai. Tačiau patys kaip valstybė pirkome ganėtinai mažai paslaugų“, – sakė R. Žylius.

Anot ūkio ministro, verslas nepasitiki Vyriausybe, todėl ji turėtų žadėti, kokia ji pati bus ateityje ir ko verslas gali iš jos tikėtis.

Taip pat valstybė turi pasakyti, kaip ji užtikrins konkurenciją, kokios bus verslo ir investicijų sąlygos.

„Verslas ganėtinai nepasitiki Vyriausybe, bet labai daug tikisi. Bendravimas yra ganėtai keistas. Aš matau pragmatišką pasirinkimą – užsitikrinti, kad Vyriausybė savo ekonominėje politikoje apie ateitį žadėtų tuos dalykus, kuriuos galės įgyvendinti. Pavyzdžiui, nesakyti verslui, ką pirks pasaulis, nes yra daug neaiškumų, koks bus pasaulis. Ji turėtų ir galėtų sakyti, kokia ji pati bus: pasakyti verslui, kaip atrodys valstybės tarnyba per ateinančius 10 metų, kaip veiks mūsų kontroliuojančios institucijos, kokiu būdu valstybė pirks prekes ir paslaugas“, – sakė R. Žylius.

Be to, valstybė, būdama didžiausiu pirkėju, gali savo pirkimais skatinti verslą tobulėti.

„Lygiai taip pat kai mes, kaip valstybė, sakome, kad darysime masinę renovaciją ir išleisime milijardus litų arba darysime elektroninę Vyriausybę, labai svarbu pasakyti, kokiu būdu tai darysime. Nes galime tai padaryti paprastuoju būdu, kaip visada, kur nupirkta prekė ir vienintelis dalykas, kas įvyko, tai kad pinigai pakeitė savo vietą. Kitas būdas – pirkti inovaciją ir paskatinti statybininkus tapti geriausiais renovuotojais, o IT įmones – geriausiomis užsakomųjų paslaugų teikėjomis kitoms įmonėms regione. Kaip didysis pirkėjas valstybė turi daug didesnę galią nebūti vizionieriumi“, – kalbėjo ministras.

Liepos 4-5 d. vyksta trečiasis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas.

Pagrindinė šių metų PLEF tema - konkurencingos valstybės kūrimas. Įvairių sričių ekspertai, verslininkai ir mokslininkai iš viso pasaulio diskutuos apie pasaulio ir Lietuvos viziją po dešimties metų, konkurencingumo kūrimą per inovacijas, verslo ir mokslo partnerystę, startuojančių ir augančių verslų skatinimą.