Rytų Europa laimi kovą dėl maisto produktų kokybės: už skirtingą sudėtį grės baudos

Prahoje gyvenantis vartotojas jau greitu metu galės mėgautis kokakola, žinodamas, kad jis sudaryta iš tų pačių ingredientų, kaip ir Berlyno parduotuvių lentynose siūloma kokakola. Naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti nuoseklią maisto kokybę viso bloko mastu, rašo politico.eu.

Europos Sąjungos (ES) derybininkai trečiadienį pasiekė sunkiai iškovotą susitarimą dėl taisyklių vadinamosioms dvigubos kokybės maisto prekėms – to paties prekės ženklo produktams, bet su skirtingais ingredientais, parduodamiems skirtingose rinkose, – tai svarbi pergalė Vidurio ir Rytų Europos vyriausybėms. Vidurio bei Rytų Europos šalys jau seniai reikalavo atitinkamomis taisyklėmis sureguliuoti tokią praktiką, dėl kurios, šalių teigimu, jos gauna prastesnės kokybės produktus nei Vakarų valstybės.

Kasdienio naudojimo gaminiai, nuo kokakolos skardinių iki „Iglo“ žuvies pirštelių bei „Head & Shoulders“ šampūno, turi būti sudaryti iš tų pačių ingredientų, su keliomis nežymiomis išimtimis, – tai nurodo trečiadienį paskelbtos naujosios taisyklės, išsiderėtos per kelias dienas trukusias technines derybas po penktadienį priimto laikinojo susitarimo. Dvigubos kokybės maisto prekių rinkodaros praktika bus laikoma „klaidinančia“ komercine praktika, o bendrovėms, pažeidžiančioms minėtas taisykles, gresia baudos iki 4 proc. jų metinės apyvartos.

„Tai pirmas kartas... kai ši problema yra iš tiesų pripažįstama“, – pareiškė vienas Europos Komisijos (EK) pareigūnas.

Taisyklės, sudarančios dalį platesnės vartotojų teisės aktų reformos, rengiamos keleri metai. Tam didžiausias pastangas dėjo buvusio Rytų Europos bloko šalys, kurios susidūrė su pasipriešinimu iš Vakarų, abejojančių, ar teisės aktai šiuo klausimu apskritai būtini.

Taisyklių, kurioms būtų taikomi suvaržymai dvigubos kokybės produktams, šalininkai pacitavo kelis tyrimus, pateikusius įtikinamų įrodymų. Pavyzdžiui, 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad „Iglo“ žuvies piršteliuose, parduodamuose Čekijos prekybos centruose, yra 7 proc. mažiau žuvies, nei tuose, kurie parduodami Vokietijoje. Kaip iliustruoja dar vienas pavyzdys, Čekijoje parduodamame „Sprite“ gėrime saldiklio aspartamo buvo daugiau nei Vokietijoe, kur „Coca-Cola“ gamintoja parduoda sodos vandens versiją su daugiau tikrojo cukraus.

Įstatymo projekte, su kuriuo susipažino „Politico“, dvigubos kokybės produktas apibrėžiamas kaip gaminys, „aiškiai skirtingos sudėties ir savybių“, kuriuo prekiauti bendrovėms bus draudžiama, „nebent jos pateiktų pagrįstų ir objektyvių veiksnių“. Pavyzdžiui, tarp tokių veiksnių gali būti sezoninių ingredientų trūkumas ar nacionaliniai įstatymai, skirti apriboti cukrų maisto produktuose bei gėrimuose.

Pramonė jau seniai laikosi nuomonės, kad tokios ingredientų variacijos neturi jokio ryšio su parduodamo produkto kokybe, aiškindama, jog skirtumai atsiranda dėl skirtingų Europos vartotojų preferencijų, taip pat kitokių gamybos aplinkybių ar nacionalinių norminių aktų. Bet galiojant naujosioms taisyklėms, skirtingi vartotojų skoniai nebus laikomi tinkamu pateisinimu pardavinėti skirtingus produktus.

Bendrovės, kurios prekiauja dvigubos kokybės produktais pagal galiojančias išimtis, turi informuoti vartotojus apie ingredientų skirtumus, teigiama teisės aktų projekte; jame pabrėžiama, kad tokia informacija turi būti „lengvai nustatoma“, tačiau nenurodomi konkretūs sprendimai.

Vis dėlto prieš šio teksto būtų galima nesunkiai prikibti; nėra bendro apibrėžimo, kuriuo būtų nusakomas „žymus“ skirtumas, be to, nenurodoma, kaip nustatyti bazinį svertą, pagal kurį būtų galima lyginti produktus, teigia su tekstu susipažinę pareigūnai. Pavyzdžiui, čekų „Sprite“ gėrime gali būti daugiau aspartamo nei vokiečių „Sprite“, o saldiklių lygis ispaniškame „Sprite“ gali siekti maždaug apie viduriuką.

Vis dėlto, kaip teigia du pareigūnai, šiuo siekiama ne tiek sukurti tekstą, kuriame būtų aptartas kiekvienas atskiras svertas, kiek įbauginti bendroves, kad šios atsisakytų piktnaudžiavimo praktikos. „Tokiu būdu aiškiai leidžiama daryti spaudimą“, – sakė vienas pareigūnas.

Kiekvieną konkretų atvejį, susijusį su pažeidimu, sprendžia nacionalinės vartotojų institucijos.

Įstatymo projekto tekste taip pat aiškiai nurodoma, kad Briuselis gali pritaikyti daugiau apribojimų, jeigu tokia netinkama praktika ir toliau būtų tęsiama.

Pagal įstatymo projektą Briuselis dvejus metus kontroliuotų, kaip laikomasi taisyklių, prieš pateikdamas analizę Europos Parlamentui bei šalių sostinėms. „Prie šios ataskaitos, kur būtina, pridedamas teisės akto pasiūlymas“, – nurodoma projekto tekste.

Pasak vieno pareigūno, būtinas kompromisas norint suvienyti Vidurio bei Rytų Europos šalis su Vakarų skeptikėmis, tokiomis šalimis kaip Vokietija ir Austrija.

„Kad to pasiektume, teko įdėti labai daug pastangų“, – sakė vienas pareigūnas.

Naujosioms taisyklėms, kad šios įsigaliotų, dar turi galutinai pritarti Europos Parlamentas (EP) ir Vadovų Taryba.