aA
Graikiją pastaruoju metu drebinančios bėdos – dešimtmečių vykdytos politikos pasekmė, mano Lietuvos ekonomistai. Prognozuojama, kad šios euro zonos šalies problemos turės įtakos ir Lietuvai – gali brangti skolinimasis tarptautinėse rinkose.
R.Vainienė: mūsų laimė, kad mes nesame išlepinti gero gyvenimo
Rūta Vainienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šiuo metu pati nebepajėgianti susitvarkyti su skolomis Graikija derasi su kitomis Europos Sąjungos šalimis dėl beprecedentinės paskolos mainais už griežtesnę valdžios finansų politiką. Tačiau šios šalies Vyriausybės planai veržtis diržus išvarė tūkstančius graikų į gatves.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė mano, kad lietuviai nuo graikų skiriasi savo kantrumu, o lietuvių „nestreikavimo tradicija yra sveikintina“.

„Žiūrint iš ilgalaikių perspektyvų, besiformuojančių euro zonos tradicijų, tai iš tikrųjų reikėtų nei padėti tai Graikijai, nei leisti jai nurašyti skolas. Graikijai būtų labai sunku, bet už savo veiksmus reikia patirti visas pasekmes. Kalbant apie Lietuvos skirtumus su Graikija, tai mūsų laimė, kad mes nesame išlepinti ilgalaikio gero gyvenimo, dar gerai prisimename tuos senus laikus, dar galime pataupyti. Bet kokie taupymai yra skausmingi, tačiau tai nesibaigia dviejų dienų streikais, visuotiniu paralyžiumi ir ši nestreikavimo tradicija yra labai sveikintina. Tiesiog mes kaip žmonės esame kantresni, tuo skiriamės nuo Graikijos žmonių, bet politikai yra visur panašūs. Politikų moralinis neatsakingumas yra peržengęs visas ribas, todėl dabar turime tokią nelabai kokią situaciją“, – kalbėjo ekonomistė.

Vis daugiau analitikų kalbant apie galimą Graikijos bankrotą, ji sakė, kad šalių bankrotai ir skolų nurašymai neturėtų būti toleruojami.

„Mes kalbame apie tuos pačius feniksus, kuriuos kiekvieną dieną pasmerkiame savo gyvenime, kai verslas meta savo skolas ir kuria naują įmonę. Daug kartų bankrutuoti tai yra būti feniksu. Nežinau, ar tokioje valstybėje norėtų gyventi jaunimas, kuris čia susirinko ir ar tokį mentalitetą reikėtų puoselėti“, – sakė R. Vainienė.

Trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Neramumai euro zonoje – kas vyksta ir kur tai veda?“ Lietuvos ekonomistai diskutavo apie Graikijos problemų priežastis, sprendimus ir poveikį Lietuvai.

Be euro būtų dar blogiau

R.Vainienė: mūsų laimė, kad mes nesame išlepinti gero gyvenimo
Raimondas Kuodis
© A.Didžgalvio nuotr.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr. Raimondas Kuodis diskusijoje sakė manantis, kad Graikijos tėra tik ledkalnio viršūnė.

„Graikijos problemos yra daug metų žinomos, nuolat yra pernelyg optimistiškai vertinamos biudžeto balansavimo perspektyvos, galų gale finansų rinkos į tai atkreipė dėmesį. Tai, kas gresia Graikijai, gresia daugeliui šalių, beje, ne tik Europos Pietums“, – sakė analitikas.

Jo teigimu, vis daugiau analitikų prognozuoja, kad Graikijos bankrotas yra neišvengiamas.

„Kuo visa tai baigsis? Yra du kraštutiniai požiūriai, vienas yra, kad Graikijai reikia leisti bankrutuoti ir tai kaip tik parodys euro zonos stiprumą, kiti mano, kad tai yra pernelyg pavojingas eksperimentas. Problema yra ta, kad daug kas euro zonos valstybės bankrotą sieja su pačios zonos iširimu. Aš to taip tiesiogiai nesiečiau, nes nematau didelio ryšio tarp šių dalykų“, – sakė R. Kuodis.

TSPMI dėstytojas, profesorius Jonas Čičinskas mano, kad jeigu Graikija nebūtų įsivedusi euro, situacija joje būtų dar sudėtingesnė.

„Tarsi atrodo, kad Graikijos problemos yra susijusios su euro įvedimu ir su pinigų sąjungos idėja, mano nuomone, atvirkščiai, Graikijos buvimas euro zonoje kaip tik ją gelbsti. Tai mes matome iš dabartinių pastangų. Jos neleis Graikijai smukti taip smarkiai, kiek būtų buvę, jeigu Graikija būtų ne euro zonoje“, – sakė jis.

Banko „Finasta“ investicijų strategas Petras Kudaras diskusijoje prognozavo, kad Graikijos problemos ir išaugusios paskolų palūkanos šiai šaliai palies ir Lietuvą, nes gali tapti brangiau skolintis tarptautinėse rinkose.

„Aš manau, kad jeigu šios problemos (Graikijos – DELFI) bus vienaip ar kitaip nesprendžiamos, tai visgi Lietuvos skolinimosi sąnaudos irgi turėtų padidėti“, – sakė jis.

Graikai didžiausias kontrastas estams

Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

TSPMI direktorius, socialinių mokslų daktaras Ramūnas Vilpišauskas taip pat sakė manantis, kad situacija Graikijoje yra ilgalaikės politikos rezultatas.

„Graikija visada buvo tarp tų paskutinių Europos bendrijos, o paskui ir ES šalių pagal įvairius rodiklius. Pavyzdžiui, vertinant poreikį daryti struktūrines reformas, tai Graikija niekada negarsėjo nei rinkos lankstumu, nei, kita vertus, biudžeto politikos griežtumu. Todėl tai, kas vyksta, aš pritariu Raimondui (Kuodžiui – DELFI), yra tąsa ir pasekmė kelis dešimtmečius vykdytos politikos. Kartais situacija pagerėdavo, kartais pablogėdavo, bet Graikija niekada nebūdavo struktūrinių reformų lyderė ES“, – sakė jis.

Jo teigimu, Graikijai didžiausias kontrastas galėtų būti Estija.

„Ji dar nėra euro zonos narė, bet pagal įvairius parametrus atrodo geriau nei Graikija, kuri yra euro zonos narė. Dabar Graikijoje labai rimtai vyksta diskusijos apie darbo santykių liberalizavimą, kai kurių paslaugų rinkų liberalizavimą, kurios iš esmės yra uždarytos naujiems žaidėjams. Palyginus Baltijos šalių rinkas su Graikijos, mūsų rinkos yra daug atviresnės nei Graikijos, nors gal ir skamba keista, nes kalbame apie euro zonos šalį“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Fiesta vietoj dietos

Stasys Kropas
Stasys Kropas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas doc. dr. Stasys Kropas atkreipė dėmesį, kad sprendimas paskolomis gelbėti Graikiją yra „politiškai pakankamai blogas“.

„Mano supratimu, tie gelbėjimo instrumentai yra patys blogiausi ir šiaip jau prieštarauja pačiai Mastrichto negelbėjimo nuostatai. Iš esmės kaip gali Vokietijos rinkėjai, kurie dirba iki 67-erių metų, kol sulaukia pensinio amžiaus, balsuoti už tai, kad būtų teikiama 70 ar 80 mlrd. eurų paskola Graikijai, kuri sulaukusi 53 metų, eina ilsėtis ir geria vyną. To negali būti. Politiškai tas sprendimas yra pakankamai blogas. Jis prieštarauja pamatiniams principams, kad Europos Sąjunga yra atvira rinkos ekonomikos valstybė“, – diskusijoje savo nuomonę dėstė jis.

S. Kropas sakė, kad ES pasirinktas problemų sprendimas „fiestos metodu“ yra problemų atidėjimas.

„Manyčiau, kad pirmas prioritetas turėtų būti vadovautis tais principais, kuriais remiantis buvo sukonstruota Mastrichto sutartis, jų nereikėtų bandyti laužyti ir interpretuoti, nes kokį receptą pasirenkame: dietą ar fiestą? Na, iki šiol ES pasirinko fiestą: ateina badmetis – blogai, valgom daugiau, išleidžiam daugiau, bus geriau. Akivaizdu, kad tai yra problemos atidėjimas. Graikijos atveju irgi panašiai pasirinktas tam tikras modifikuotas fiestos variantas – dieta ir daugeliu atvejų nepelnytai subsidijuojant kitą šalį“, – kalbėjo S. Kropas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

ES fondas padengs 75 proc. žuvininkystės sektoriaus išlaidų, atsiradusių dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą

Trečiadienį europarlamentarai balsavo už kompensacijas ES žuvininkystės sektoriui, siekdami...

Aukščiausias infliacijos epizodas nuo praėjusio amžiaus: ekonomistė prognozuoja liūdną liepą (1)

Kainų augimas Lietuvoje perkopė 20 procentų ribą, pigiausių prekių krepšelis brango net 16...

Savivaldybės nenori būti išlaikytinės, tačiau įrankių investicijų pritraukimui praktiškai neturi: jos atsakingos tik už tris mokesčius

Bandymai pasiūlyti geriau išvystytą infrastruktūrą yra praktiškai vienintelis būdas, kurį...

Karaliaus Mindaugo ir valstybės turtai: nuo aukso ir sidabro, iki čia pat suvalgomos duoklės maistu

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Turto bankas siūlo pažvelgti į pirmojo karaliaus ir...

VDAI pradėjo tyrimą dėl „Švaros brolių“ klientų duomenų saugumo

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl...

Top naujienos

Avulis apie visuotinį NT mokestį: dabar turėtų būti sprendžiama kita bėda

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad valdžia šiuo metu turėtų...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (64)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...

Nedėkite skėčių į šalį: mėgautis šiluma trukdys trumpi lietūs

Ketvirtadienio naktį lietingų debesų liko nedaug, bet dieną jų vėl padaugės. Jie į daugelį...

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu (2)

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Dėl brendžio ir saldainių įkliuvusiai komisarei – tūkstantinė valstybės išmoka (4)

Darbo vietoje iš pavaldinės vienos verslininkės perduotą brendžio butelį ir saldainių dėžutę...

Karalių mieste sugiedota Tautiška giesmė: čia ypatinga vieta

Mindauginių vakarą Dzūkijoje visi keliai vedė į Merkinę – senąjį karalių ir miegančių...

Karas Ukrainoje. Rusija Zaporožės atominę elektrinę pavertė karine baze Donbase žmonės raginami evakuotis

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Valstybės dienos proga – tradicinis priėmimas Prezidento rūmų vidiniame kieme: kvietimus gavo garbūs svečiai (2)

Prezidentas garbius svečius liepos 6-ąją pakvietė į surengtą tradicinį Valstybės dienos...

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – jau tradicija tapęs Tautiškos giesmės giedojimas

Trečiadienį vyko Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos paminėjimas....

Mokslininkas dr. Vaičiūnas: tinkama mityba gali išgydyti lėtines, paveldėtas ir net mirtinas ligas – pokyčiai jaučiami jau po 2–3 savaičių įvardijo nesveikiausią ir geriausią mitybos būdus (2)

Jei manote, kad galite valgyti bet ką ir vėliau, gerai pasportavę, taip atpirksite organizmui...