aA
Labai dažnai girdime, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama skurdui, jo mažinimui. Neva per mažai dėmesio tam skiria ekonomistai (vos vienas kitas), politikai, valdžios atstovai. Neva jei skirtume daugiau dėmesio skurdui, jo priežastims ir, pavyzdžiui, įsteigtume Skurdo ministeriją, skurdo Lietuvoje būtų mažiau. Įsivedus žodį „skurdas“ į „Google“ paieškos sistemą, pažyra nuorodos į puslapius apie skurdo mažinimo ir socialinės pagalbos veiksmus, atskirties mažinimo programas ir skurdo matavimo rodiklius.
Rūta Vainienė
Rūta Vainienė
© DELFI / Audrius Solominas

Iš tikro, požiūris į skurdą, kaip į reiškinį, kurio priežastis turi aiškintis ekonomistai, yra labai paplitęs. Todėl gali pasirodyti, kad skurdo problema tikrai susirūpinę yra tik tie, kurie gilinasi į valstybės sukurtą rūpybos paramos sistemą, kurie ieško naujų socialinės paramos priemonių, kurie įvardina valstybės paramos dar nesulaukusias socialines grupes ir todėl jas siūlo įtraukti į paramos gavėjų ratą. Jei skaičiuosime šią problematiką nagrinėjančius asmenis ir institucijas, iš tikro gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje skurstančiaisiais rūpinasi per mažai žmonių ir institucijų.

Puikią įžvalgą, kad vis dėlto padėtis nėra tokia, kaip ją linkstama pateikti, davė vienas mokslininkas iš JAV Atlaso ekonominių tyrimų centro Tomas Palmeris. Į klausimą, kokios yra skurdo priežastys, jis atsakė kitu klausimu, verčiančiu kitu rakursu permąstyti susiformavusį požiūrį į skurdą. Jis paklausė, o kodėl mes turime kalbėti apie skurdo, o ne apie gerovės priežastis? Juk skurdas būtų žmogaus ekonominė padėtis tokiu atveju, jei jis nesugebėtų sukurti gerovės. Taip kaip tamsa apgaubtų žemę saulei nusileidus, jei nebūtų elektros. Kaip tamsos aiškinti nereikia, taip ir skurdas yra gerovės nebuvimas. Būtent todėl į gerovės kūrimą ir reikia sutelkti dėmesį tiems, kurie nori panaikinti skurdą.

Kai supranti, kad skurdas – tai gerovės nebuvimas, į pirmąsias skurdo mažintojų gretas rikiuojasi tie, kurie betarpiškai kuria darbo vietas (ir sau, ir kitiems), ir tie, kurie tose darbo vietose dirba. Šie žmonės savo kasdiene rutinine veikla mažina skurdą.
Rūta Vainienė

Tokia paprasta tiesa, o kaip pakeičia suvokimą apie tai, ar pakankamai žmonių Lietuvoje rūpinasi skurdu. Kai supranti, kad skurdas – tai gerovės nebuvimas, į pirmąsias skurdo mažintojų gretas rikiuojasi tie, kurie betarpiškai kuria darbo vietas (ir sau, ir kitiems), ir tie, kurie tose darbo vietose dirba. Šie žmonės savo kasdiene rutinine veikla mažina skurdą. Kad darbas vyktų sklandžiai, reikia šiam procesui netrukdančių sąlygų. Todėl į antrąsias skurdo mažintojų gretas rikiuojasi verslo sąlygų gerintojai. Jie supranta, kad darbo vietų bus daugiau, jei bus išretintos teritorijų planavimo džiunglės, jei Darbo kodeksas neišgąsdins dar net nepradėjus veiklos ir jei kontroliuojančios institucijos negrasins Damoklo kardu vos pradėjus veiklą. Trečioje skurdo mažintojų eilėje yra tie, kurie nustato mokesčius, kuriuos įmanoma sumokėti. Ir tai padarius nebankrutuoti. Pastarieji supranta, kad kuo daugiau veikiančių įmonių ir kuo daugiau dirbančiųjų, tuo daugiau įplaukų bus gauta į biudžetą.

Ir štai tada, kai kasdieniu savo darbu skurdą mažino aibė žmonių, tarp kurių yra ir politikų bei valstybės tarnautojų, tik tada ateina eilė pasidarbuoti tiems, kurie kuria socialinės šalpos schemas. Taip, tokia parama sumažina kai kurių paremtųjų asmenų skurdą, paimant iš vienų ir duodant kitiems. Todėl daugeliui atrodo, kad tik paramą skirstantys žmonės ar institucijos yra vieninteliai skurdo mažintojai. Tačiau čia darbas verda ne gerovės kūrimo, o gerovės perskirstymo srityje. Iš tikro, tai yra ne skurdo mažinimas, o lopymas kitų gerovės lopais. Šalpa, rūpyba, išmokos tikrai yra matomoji skurdo mažinimo scenos dalis, bet ją apšviečia užkulisiuose triūsiantys neįvertinti gerovės kūrėjai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Finansų ministras: Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų...

CCC įmonių grupė plečia veiklą Baltijos šalyse

CCC įmonių grupė planuoja per artimiausius penkerius metus Baltijos šalių rinkose kelis kartus...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (14)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Kremlius: nėra pagrindo kalbėti apie Rusijos skolinių įsipareigojimų nevykdymą

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nėra „jokio pagrindo“ tvirtinti, kad Rusija neįvykdė...

Top naujienos

Karo ekspertai: tai perskaitę paklausite – nejau ukrainiečių generolai ir štabai akli?

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad į...

Paviešintas pokalbis: apie ką likus 4 dienoms iki karo kalbėjosi Putinas ir Macronas

Prancūzijos žurnalistai paviešino Rusijos ir Prancūzijos prezidentų telefoninio pokalbio,...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių G7 šalys pažadėjo Ukrainai 28 mlrd. eurų finansinę paramą (2)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (14)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Delfi PliusSniego pilys

„Laskovij maj“ prakeiksmas ar tragiška lemtis: tarp iškeliavusiųjų vienas paskui kitą Anapilin grupės narių – ir jaunas lietuvis

48 metų rusų popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas mirė birželio 23-iosios naktį nuo...

Šimtametė garsaus Lietuvos partizano žmona Ukrainai paramos nepagailėjo: tikisi šia istorija įkvėpti ir kitus

Karui tęsiantis mūsų visų pagalba vis dar labai reikalinga. O jei jaučiate, kad entuziazmą remti...

Specialistas įspėja dėl socialinių tinklų žalos: rezultatai, palyginus narkomano ir soc.tinklų vartotojo smegenų nuotraukas – pribloškė

Mokslininkai paskaičiavo, kad vidutiniškai žmogus per parą 2,5 valandos praleidžia socialiniuose...

Ekspertai apie tai, kieno vertė ateityje kils labiausiai: NT, vertybinių popierių ar kriptovaliutų

Kieno vertė ateityje kils labiausiai – nekilnojamojo turto (NT), vertybinių popierių, o galbūt...

Profesorius Povilas Aleksandravičius siūlo vienintelę įmanomą išeitį iš šio pragaro: yra būdas užkirsti kelią karui

„Mūsų prigimtis yra prieštaringa: siekdami apsaugoti, sunaikiname ją“, – teigia filosofas ,...