Apie tai ji kalbėjo per Seime vykusią diskusiją „Europos Sąjungos finansinės drausmės reikalavimai bei jų įtaka Lietuvos biudžeto planavimo ir vykdymo sistemai“.
„Taupymas yra vertybė, bet net iš šitos Fiskalinės drausmės sutarties neseka, kad taupymas yra absoliuti vertybė“, - piktinosi R. Vainienė.
Pasak jos, Fiskalinės drausmės sutartyje numatytas struktūrinis deficitas, o tai reiškia, kad tam tikrais metais į deficitą yra žiūrimą kaip į ekonomikos stimulą.
„Ir tuo tikima, tai yra pagrindinis išeities taškas, fiskalinės drausmės reikalaujama, sakyčiau, formaliai ir nominaliai, nes jeigu būtų realiai ja įtikėta, tai nebūtų jokių galimybių net ir tam tikrais metais, kuomet yra ekonomikos nuosmukis, turėti deficitinį biudžetą. Todėl, kad jeigu tu supranti, kad deficitas yra blogai ir ne tik, kad tai yra mokesčiai ateičiai, bet galų gale ir merkantiliškai pasižiūrėjus į šitą reikalą – kiek palūkanoms yra sumokama. Na, aš nežinau, visus kaltina godumu, jau iš to paprasto godumo turėtum nesiskolinti, kai matai, kokia kaina yra tos paskolos“, - dėstė R. Vainienė.
Tačiau, pasak jos, visą laiką atsitrenkiama į fundamentalų tikėjimą, kad didesnis deficitas gali paskatinti ekonomiką.
„Kaip pasižiūrima į ketinimus apkarpyti per viešuosius pirkimus išleidžiamas lėšas? Aš prisimenu, kai buvo krizė ir buvo 13 mlrd. litų suma išleidžiama Lietuvoje ir buvo pasiūlymas sumažini iki 10 mlrd. litų, net verslas sukruto – o tai iš ko mes gyvensime, kaip ta ekonomika suksis? Ir visiškai pamirštama, kad pinigai biudžete ir pinigai rinkoje yra skirtingi pinigai. Rinkoje yra uždirbti pinigai, o biudžete yra iš rinkos paimti, tai ne naujai sukurti pinigai ir jie iš esmės negali nieko paskatinti. Jie tik iš kito atima, tai reiškia tas pats kaip (sakyti – DELFI), kad vagys skatina ekonomiką. Jeigu aš atimu iš Rūtos pinigus ir aš išleidžiu, tai ir yra ekonomikos skatinimas, nes aš neva išleisiu prasmingiau ir paskatinsiu vartojimą?“ - retoriškai klausė ji.
Anot R. Vainienės, Fiskalinės drausmės sutartyje numatyta, kad stimulas per biudžetą yra įmanomas, prasmingas ir toleruotinas, o tada belieka kiekvienos valstybės virtuoziškumo klausimu, kiek vienai ar kitai pavyks išsiderėti nesilaikyti numatytos drausmės.
Dokumentų finansinei drausmei gausa atsirado ne iš gero gyvenimo
Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir Tarptautinių santykių departamento direktorė Miglė Tuskienė teigė, kad naujausia Finansinės drausmės sutartis skiriasi nuo anksčiau priimtų dokumentų.
„Sutartys sudaromos tam, kad jų laikytis ir jeigu kažkas nenori jų laikytis ar nemato reikalo būti Europos Sąjungoje, tai čia mes už juos krūtine neatsigulsime ir neišgelbėsime. Šioje sutartyje nuostatos yra pakankamos, kad valstybės finansų nuostatų sveikumą užtikrinti. Yra automatizmas, kad tai nebūtų valstybių diskrecijoje - ar sieksime, ar nesieksime – automatizmas turi būti užprogramuojamas biudžeto sudarymo procese“, - argumentavo M. Tuskienė.
Tačiau ji pripažino, kad finansinę drausmę numatančių teisės aktų gausa atsirado „ne iš gero gyvenimo“, bet ši sutartis yra išimtinė.
„Dėl pačios fiskalinės sutarties – praktiškai dalyvavau visuose sutarties derinimo posėdžiuose ir tikrai išimtinis atvejis, galiu asmeniškai paliudyti, buvo išskirtinis atvejis, kai nuostatos buvo neišplovinėjamos, kaip, na, dažnai nutikdavo, o iš tikrųjų stiprinamos. Matyt, visgi gyvenimas privertė ir supratimas atėjo“, - sakė M. Tuskienė.
Ji patikino, kad redagavimo metu sutartis ne silpnėjo, o stiprėjo, tačiau iki šiol Europoje finansinei drausmei buvo skiriama per mažai dėmesio, nes žmogiška yra tai, kad problemos pradedamos spręsti tada, kai rūpesčiai jau čia pat.
„Pirmiausiai, turbūt, Europoje visi norėjo būti mandagūs vieni kitiems, ar per daug mandagūs, ir gal per anksti nepasakyti per griežtai, o tas kalbėjimosi tonas gal buvo kiek per švelnus. Kitą vertus, vėlgi taisyklės egzistavo, bet tokio absoliučiai aiškaus jų įgyvendinimo mechanizmo, jeigu jis ir buvo, jis, matyt, buvo nepakankamai griežtas“, - teigė Finansų ministerijos atstovė.
Kaltas Europos naivumas
Tačiau R. Vainienė laikėsi savo pozicijos: „Pagrindinis klausimas yra europinis naivumas, iš kur jis kyla? Kodėl galvojama, kad chroniškai, nuolat, sąmoningai nesilaikant fiskalinės drausmės, kurios reikalauja du tam skirti Mastrichto kriterijai, bus laikomasi šitų įsipareigojimų?“
Ji skeptiškai vertino ir Fiskalinės drausmės sutarties perkėlimą į nacionalinę teisę, nes, anot ekonomistės, apskritai kol kas neaišku, kiek valstybių šiam susitarimui pritars.
„Apie fiskalinę drausmę reikia ne kalbėti, o jos laikytis. Tie, kas supranta tokios drausmės absoliučią vertybę ir naudą, tai tiesiog jos laikosi ir be įstatymo ar sutarties. O kuo daugiau kalbama: ar „6-ių paketas”, ar “2-ių paketas”, Stabilumo augimo paktas, Mastrichto kriterijai – vis daugiau instrumentų kuriama, bet iki šiol buvę instrumentai nebuvo naudojami, tai kuo remiantis galime teigti, kad dabar sukurti instrumentai suveiks?“, - mano R. Vainienė.
Pasak jos, toks požiūris gali būti vadinamas skeptišku ir neigiamu, tačiau, jei prieš metus kas būtų pasakęs, kad bus svarstomos dešimtys išėjimo iš euro zonos scenarijų, ir tokia nuomonė būtų susilaukusi analogiškos reakcijos.
„Jau situacija su Graikija yra be lengvos išeities, su labai skausmingomis pasekmėmis (ir parodo - DELFI) kaip galima lengvai, greitai ir skausmingai prisižaisti“, - mano ji.
R. Vainienė piktinosi, kad politikai patys sukelia žmonių lūkesčius, jog iš biudžeto galima skirti vis daugiau lėšų, tačiau nepaaiškina, kad tos lėšos yra paimtos taip pat iš žmonių.
DELFI primena, kad trečiadienį Vyriausybė posėdyje nutarė kreiptis į prezidentę dėl teikimo Seimui ratifikuoti kovo 2 dieną Briuselyje Lietuvos ir dar 24 ES šalių pasirašytą sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
Sutartimi siekiama, kad ES narės į savo nacionalinės teisės sistemas perkeltų viešųjų finansų tvarkymo taisykles ir šių taisyklių laikytųsi sudarydamos nacionalinį biudžetą. Tai padėtų išlaikyti patikimus bei tvarius viešuosius finansus ir įtvirtintų subalansuoto biudžeto taisyklę.
Sutartyje numatyta, kad šalių bendrojo valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o bendrojo valdžios sektoriaus skola – 60 proc. bendrojo vidaus produkto arba pakankamai mažėtų artėdama prie šios ribos.
Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją, pasirašė 2012 m. kovo 2 d. Lietuvos vardu ją pasirašė Dalia Grybauskaitė.
