Į tokią paradoksalią situaciją patekę panevėžiečiai suprato, kad jų kiemuose išrikiuoti stiklo, plastiko, popieriaus konteineriai yra balastas, nes juos pildant neįmanoma sukaupti Panevėžio savivaldybės nustatytų ir apmokestintų privalomų mišrių atliekų kiekių vienam gyventojui.

Po Naujųjų įsigaliojusios atliekų normos individualių namų gyventojams glumina ir panevėžietį Sigitą Šimbelį. Pensininkas gyvena su žmona, abu yra neįgalūs ir nemažai laiko praleidžia ligoninėse. Anksčiau jie mokėjo už per metus išvežtus 6 konteinerius po 240 litrų, nors, pasak S. Šimbelio, nė tiek su žmona prišiukšlinti nesugebėdavo.

Šįmet įpareigoti išvežti jau 8 tokio paties dydžio konteinerius. „Kaina pakelta dvigubai ir dar šiukšlių norma padidinta“, – naujoje mokesčių sistemoje logikos nemato S. Šimbelis.

Vyras sako neįsivaizduojantis, iš kur gauti tiek atliekų, kiek jam nustatė Savivaldybė. „Gyvenant dviese ir dar individualiame name neįmanoma tiek prikaupti. Maisto atliekas mes kompostuojame, stiklą, popierių, plastiką rūšiuojame. Dabar neliko tikslo jų skirstyti, nes prievartauja kaupti nerūšiuotas šiukšles“, – „Sekundei“ teigė S. Šimbelis.

Panevėžietis aiškintis nuvyko į „Panevėžio specialų autotransportą“, bet svarių argumentų, kodėl dabar verčiamas kaupti daugiau atliekų, sako nesulaukęs. „Klausiau, ar man mokėti už oro vežiojimą? Sako, čia jau jūsų nuomonė. Jokių alternatyvų nepasiūlė“, – piktinosi.

Skatina daugiau šiukšlinti

Nedideliame individualiame name gyvenančios Ingos keturių asmenų šeima iki šiol pavyzdingai rūšiuodavo atliekas.

Dabar moteris nebemato prasmės taip elgtis. Anot jos, net jei šeima visas atliekas verstų į vieną konteinerį, vis tiek per metus nesukauptų tiek šiukšlių, kokią jų normą šeimai nustatė Savivaldybė.

Dar pernai pagal sutartį su atliekų vežėju Savivaldybės įmone „Panevėžio specialus autotransportas“ Ingos šeima buvo įsipareigojusi per metus išvežti 12 konteinerių po 240 l mišrių buitinių atliekų.

Anot moters, pilno konteinerio per mėnesį šeima neprikrauna, jiems užtektų ir 8-ių, tačiau priėmė tokią tvarką ir nekėlė triukšmo. Bet kai prieš porą savaičių gavo sąskaitą už sausio ir vasario mėnesius, Inga nebetylėjo. Jos šeimai nustatyta nauja norma – net 16 konteinerių per metus.

Pasikeitus mokesčio už šiukšlių išvežimą skaičiavimo sistemai ir dar pakėlus atliekų normą, šeima dabar moka nebe 3,84 Eur per mėnesį, kaip praėjusiais metais, o kone dvigubai tiek – 7,50 Eur.

„Rūšiuojame nuo praėjusių metų. Turime kieme du papildomus konteinerius. Mišriųjų atliekų konteinerio per mėnesį neprikrauname pilno. Ir dabar turiu nebe 12-a, o 16-a sukaupti per metus. Iš kur man, rūšiuojančiam žmogui, tiek atliekų gauti?“ – piktinosi Inga.

Ekonomiškai nebenaudinga

Individualiems namams Panevėžyje šiukšlių išvežimas kils apie 50 proc.

Kadangi net ir neprikaupiant nustatyto kiekio atliekų Ingai teks mokėti už nustatytą normą, panevėžietė svarsto, jog šiukšles rūšiuoti šeimai ekonomiškai nenaudinga.

„Kai dalijo konteinerius rūšiuoti, žadėjo, kad už šiukšlių išvežimą mokėsime pigiau, nes mažiau prikaupsime. Dabar ne tik nebeskatinami rūšiuoti, bet netgi atvirkščiai – kuo daugiau vartoti, kad surinktume reikiamą kiekį šiukšlių. Jei net neprikaupusi turiu mokėti daugiau, koks man skirtumas?“ – stebisi Inga. Toks manipuliavimas panevėžietę piktina.

Ji sako būtų supratusi, jei dėl išaugusio sąvartyno vartų mokesčio Savivaldybė būtų tiesiog pabranginusi atliekų išvežimo paslaugą.

„Pakeltų kainą, ir viskas būtų aišku. Nereikia apgaudinėti žaidžiant mistiniais šiukšlių kiekiais, kurių mes nesukaupiame. Paslauga nebus suteikta, bet už ją mokėsime“, – sistemos nesuvokia Inga. Ją stebina, kad visoms savivaldybėms nuo šių metų perėjus prie dvinarės atliekų išvežimo kainos kituose miestuose mokestis gerokai mažesnis nei Panevėžyje.

Jonavoje individualiame name gyvenančios penkių asmenų Ingos tetos šeimai, konteinerį vežančiai kartą per mėnesį, ši paslauga kainuoja 3,44 Eur.

Jonavos savivaldybei tokias žemas atliekų tvarkymo kainas kol kas leidžia išsaugoti mažiausias Lietuvoje Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) sąvartyno vadinamasis vartų mokestis – 14,22 Eur už įvežtą mišriųjų atliekų toną.

O Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro šis mokestis pernai gruodį pakeltas daugiau nei dvigubai – iki 40,48 Eur be PVM.

Tačiau Kauno RATC dabartinis vartų mokesčio tarifas galios tik iki 2018-ųjų. Skaičiavo pagal elementariausią metodą „Panevėžio specialaus autotransporto“ laikinasis direktorius Rolandas Ramūnas pripažįsta, kad pastarosiomis savaitėmis įmonėje skambučiai netyla – pakilus tarifams pirmųjų sąskaitų už sausio ir vasario mėnesius sulaukę individualių namų gyventojai puolė aiškintis dėl padidintų atliekų išvežimo normų.

„Daug skambina, daug atvažiuoja į įmonę“, – neslepia R. Ramūnas.

Padidintas šiukšlių išvežimo normas jis aiškina Vyriausybės įpareigojimu nuo sausio 1 dienos šalies savivaldybėms taikyti dvinarę mokesčių sistemą už atliekų tvarkymą. Iki jos įdiegimo mieste privačiajam sektoriui buvo nustatytos šiukšlių normos gyvenamai valdai, bet ne žmogui. Naujos dvinarės mokėjimo taisyklės nebenumato galimybės atliekų kiekius skaičiuoti pagal valdas.

Prie pastoviosios mokesčio dalies pridėti rinkliavos kintamosios dalies tarifai, apskaičiuoti pagal gyventojų skaičių ir jiems nustatytas šiukšlių surinkimo normas. Gyvenantiems po vieną atliekų normos nesikeitė, tačiau šeimoms jos gerokai išaugo.

„Tie žmonės, kurie rūšiuoja, galbūt ir nesukaupia tiek atliekų. Bet yra kas nerūšiuoja, o mes normą žmogui apskaičiuojame viso individualių namų sektoriaus sukauptą atliekų kiekį padalydami iš gyventojų skaičiaus“, – „Sekundei“ aiškino R. Ramūnas.

Dabartinės atliekų normos individualių namų gyventojams apskaičiuotos pagal 2015-aisiais į Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną Dvarininkų kaime nuvežtą privataus sektoriaus mišriųjų atliekų kiekį.

Apeliuoja į kolektyvinę sąmonę R. Ramūnas sutinka, kad tokia skaičiavimo sistema nėra tobula, o sąžiningai rūšiuojantiesiems ji ir nelogiška. Tačiau, anot jo, kito metodo kol kas nenumato įstatymas. „Šiukšlės – ne vanduo, už jas negalima atsiskaityti pagal skaitiklį. Atliekų tvarkymo įstatyme aiškiai parašyta, kad gyventojams kaina skaičiuojama solidariai. Taigi net įstatyme nurodyta, kad visiems pagal vieną kurpalių atmatuota“, – teigė R. Ramūnas. Šiukšlių išvežimo kaina, pasak direktoriaus, priklauso nuo panevėžiečių prikaupto bendro mišrių atliekų kiekio.

Nors pritaikius elementarią skaičiavimo metodiką rūšiuoti nebemato prasmės net sąmoningi panevėžiečiai, R. Ramūnas teigia, jog vis dėlto rūšiavimas – vienintelė galimybė ateityje sumažinti įkainį.

„Valstybės uždavinys – pasiekti, kad rūšiavimas realiai lemtų kainą. Dvinarė atsiskaitymo sistema įvesta tikintis, kad šiukšlių kiekius skaičiuojant žmogui, visuomenė bus skatinama rūšiuoti. Bet ta sistema nenumato, kad sąžiningai rūšiuojančiajam būtų taikomos išimtys. Kaina mažės tik tada, kai visi panevėžiečiai sąmoningai rūšiuosim. Tik per kolektyvinį rūšiavimą galime šito pasiekti“, – tvirtino R. Ramūnas.

Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna mano, kad dabartinė sistema, kai šiukšlių normos apskaičiuojamos kiekvienam žmogui, yra teisingesnė nei anksčiau taikytas vienas tarifas, nepaisant, kiek asmenų gyvena individualiame name.

Direktorius guodžia, kad, įvertinus 2016-aisiais į sąvartyną išvežtų mišriųjų atliekų kiekį, gegužę šios normos bus perskaičiuotos. „Tikiuosi, kad po tokių skaičiavimų normas pavyks sumažinti“, – vylėsi T. Jukna.

Daugiau skaitykite - naujienos.lt.