Tuo metu „Registrų centro“ atstovas spaudai Mindaugas Samkus pastebi, kad visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė) turi prievolę pateikti duomenis apie savo naudos gavėjus į naujai sukurtą Juridinių asmenų naudos gavėjų posistemį (JANGIS).
Anksčiau „City Service“ priklausiusi verslą Rusijoje valdanti lietuviška įmonė „Baltijos turto valdymas“ iki liepos vidurio šių duomenų pateikusi nebuvo. Dėl to, nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojus naujai poveikio priemonei, ji gali patirti problemų savo veikloje.
„Gali būti apribotas jų paslaugų teikimas, piniginės operacijos kredito įstaigose ir kituose įpareigotuose subjektuose (pavyzdžiui, antstoliai, auditoriai, notarai, nekilnojamojo turto brokeriai ir kiti)“, – dėstė M. Samkus.
Slaptas pirkėjas
Apie tai, kad „City Service“ pardavė verslą Rusijoje pranešta gegužės 23 dieną. Tuomet P. Ugianskis „Delfi“ sakė, kad jis buvo valdoma per įmonę „Baltijos turto valdymas“.
Anksčiau skelbta, kad Sankt Peterburge grupė valdė aštuonias įmones, kurios veikė pastatų administravimo, teritorijų priežiūros, statybų ir liftų įrengimo bei priežiūros srityse.
Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo gegužės 18 dienos 100 proc. „Baltijos turto valdymo“ akcijų priklauso Nyderlanduose įsteigtam fondui „Nordic Investment Fund I“, o jį valdo „Stichting NordBridge Capital“.
Iki gegužės 18 dienos 75 proc. „Baltijos turto valdymo“ akcijų „City Service“ priklausė tiesiogiai, o likę 25 proc. – per įmonę „Rinkų vystymas“.
„Nasdaq“ biržos duomenimis, 84,83 proc. „City Service“ priklauso įmonei „Icor“, dar 5,08 proc. – Kaimanų Salose registruotai „Genesis Emerging Markets OPP FD LTD“. Duomenys apie mažiau nei 5 proc. kapitalo turinčius akcininkus viešai neskelbiami.
„Icor“ akcininkai per įmonę „Unit Invest“ yra Gintautas Jaugielavičius, Linas Samuolis ir dar vienas Nyderlanduose įsteigtas „Stichting Administratiekantoor Freesia“.
Nyderlandų registro duomenimis, šis „stichting“ (ol. fondas) turi du galutinius naudos gavėjus: 1996 metais gimusį Vitą Janukonį ir 1998 metais gimusį Igną Janukonį. T. y. verslininko Andriaus Janukonio sūnūs.
Nuo 2020 metų rugsėjo 27 dienos jiems priklauso po daugiau nei 25 proc., bet mažiau nei 50 proc. teisių „Stichting Administratiekantoor Freesia“, o šis faktas užregistruotas 2022 metų kovo 8 dieną.
Tuo metu naujasis „Baltijos turto valdymo“ savininkas „Stichting NordBridge Capital“, registro duomenimis, turi tik vieną galutinę naudos gavėją, tai – 1983 metais gimusi Jekaterina Milochina. Ji užima fondo vadovės pareigas.
Nyderlandų registro atstovas spaudai Ronas Sinnige „Delfi“ sakė, kad J. Milochina gali būti ne vienintelis balsavimo teises šiame fonde turintis asmuo.
„Teisiškai, „stichting“ (ol. fondas) negali uždirbti pelno, kurį skirtų akcininkams (turi jį reinvestuoti arba skirti labdarai), todėl jame galutiniai naudos gavėjai pasiskirsto pagal balsavimo teises (įtaką)“, – sakė jis.
R. Sinnige paaiškino, kad galutiniu naudos gavėju įvardijami tik daugiau nei 25 proc. balsavimo teisių turintys asmenys. Iš to, kad registre įvardijama tik J. Milochina, galima suprasti, kad kiti susiję asmenys valdo po mažiau nei 25 proc.
Profesionalūs konsultantai
Asmenį vardu J. Milochina galima rasti socialiniame tinkle „LinkedIn“, kur ji nurodo dirbanti vyresniąja teisininke įmonėje „CEOcorp“.
„CEOcorp“ tinklapyje pateikiama, kad įmonės vadovė yra Viktorija Dunčienė, valdybos narys – Andrius Paulauskas.
Nyderlandų registro duomenimis, V. Dunčienė anksčiau pati buvo susijusi su „Stichting NordBridge Capital“. Vienu jo galutinių naudos gavėjų anksčiau buvo Kipro įmonė „Ultores Services Limited“, kurioje V. Dunčienė įvardijama direktore.
Tuo metu A. Paulauskas figūravo netiesioginio „City Service“ akcininko „Stichting Administratiekantoor Freesia“ pusėje – dirbo jo sekretoriumi iždininku.
„Delfi“ dėl šių aplinkybių ir naujojo „Baltijos turto valdymo“ akcininko kreipėsi į V. Dunčienę. Prašyta paaiškinti „CEOcorp“ vaidmenį parduodant „City Service“ verslą Rusijoje. Ji atsakė:
„Nordic Investment Fund I“ yra Nyderlanduose įsteigtas uždaras, išskirtinai profesionaliems investuotojams skirtas fondas, kurio valdytojas yra „Stichting NordBridge Capital“.
Fondas registruotas ir atskaitingas Nyderlandų finansų rinkų priežiūros institucijai (ol. „De Autoriteit Financiële Markten“), jo investuotojų sąrašas nėra viešas.
Fondo investuotojai su „City Service“ naudos gavėjais nesutampa.
„CEOcorp“ jokių paslaugų „City Service“ neteikia, taip pat, A. Paulausko, kaip praktikuojančio advokato, teikiamos paslaugos „Stichting Administratiekantoor Freesia“ niekaip nesusijusios su „City Service“ veikla“.
Pačios „CEOcorp“ nuosavybės ryšiai taip pat baigiasi Nyderlanduose, visos akcijos priklauso „Stichting Administratiekantoor CEOcorp“.
Pardavė pigiau
P. Ugianskis „Delfi“ aiškino, kad po Krymo aneksijos „City Service“ akcininkai priėmė sprendimą palaipsniui trauktis iš Rusijos rinkos.
„Pradėjome nuo Stavropolio, kuriame veikusios įmonės buvo parduotos jau 2015 metais ir nuo to laiko investicijų dalis Rusijoje nuolat mažėjo, kol galiausiai buvo likusios tik kelios Sankt Peterburge veikusios įmonės.
Beje, joms dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo ieškomi pirkėjai. Deja, įmonių iki karo parduoti nespėjome, o jam prasidėjus jokių klausimų dėl tolesnės verslo ateities Rusijoje juo labiau nekilo – solidarizuodamiesi su už savo laisvę kovojančia Ukraina įmonės akcininkai dar vasario mėnesį priėmė sprendimą galutinai ir skubiai stabdyti verslą Rusijos rinkoje.
Bendrovės vadovybė dėjo pastangas, kad pardavimo sandoris įvyktų kuo greičiau, tačiau nuolat buvo susiduriama naujais iššūkiais. Mūsų įmonei, kaip ir kitoms Vakarų kompanijoms, buvo taikomi ir keliami vis nauji teisiniai ir biurokratiniai apribojimai, specialiai sudaromos kitos kliūtys, neleidžiančios teisiškai formalizuoti apsisprendimą“, – pasakojo jis.
Pasak P. Ugianskio, tik didelių pastangų dėka gegužės 18 dieną bendrovė užbaigė Sankt Peterburge veikusių įmonių akcijų pardavimo sandorį.
„Deja, bet itin griežtos sandorio sutarties sąlygos neleidžia įvardinti daugelio aplinkybių, tarp kurių ir sandorio suma bei pirkėjas.
Tai buvo vienos esminių sutarties sąlygų. Galime tik atskleisti, kad įmonė buvo parduota už sumą, kuri yra daugiau nei penkis kartus mažesnė, nei rinkos vertė. Po sudaryto sandorio nebeturime jokių sąsajų su Rusijos Federacijoje veikiančiu verslu“, – sakė jis.
Gresia baudos
Kaip minėta, „Baltijos turto valdymas“ JANGIS nėra pateikęs duomenų apie galutinius naudos gavėjus.
„Naudos gavėju gali būti fizinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitus juridinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens. Jeigu tokių asmenų nėra, tuomet naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuris kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, yra jo vadovas, valdybos ar kito kolegialaus valdymo organo pirmininkas, narys ar vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, ir kuris užima pakankamai aukštas pareigas priimti sprendimus juridinio asmens vardu.
Priklausomai nuo užsienio šalies juridinio asmens teisinės formos šis juridinis asmuo taip pat gali turėti savininkus (akcininkus), kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų daugiau nei 25 proc. užsienio šalies juridinio asmens, o nesant tokių asmenų, naudos gavėju būtų laikomas kitomis teisėmis juridinį asmenį kontroliuojantis asmuo, pavyzdžiui, užsienio šalies juridinio asmens vadovas, valdybos narys ar valdybos pirmininkas“, – aiškino M. Samkus.
Jis dar pridūrė, kad nepateikus duomenų į JANGIS gali būti skirta bauda nuo 30 iki 1450 eurų.
„Tačiau manytina, kad kur kas efektyvesnė poveikio priemonė įsigalios nuo rugpjūčio 1 dienos, kai duomenų į JANGIS nepateikę juridiniai asmenys patirs problemų savo veikloje“, – sakė „Registrų centro“ atstovas.
Tyrimas parodė aukštą riziką
D. Žemgulytė sakė suprantanti, kad žiūrint į tokių įmonių kaip „Baltijos turto valdymas“ organizacinę struktūrą, gali kilti klausimas dėl jų valdymo.
„Kaip žinome iš įvairių tyrimų, Beniliuksas turi gana aukštą pinigų plovimo riziką, lyginant su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, 2021 metais kolegų atliktas tyrimas „OpenLux“ parodė, jog net 80 proc. privačių investicinių fondų Liuksemburge neskelbia savo galutinių naudos gavėjų, kas padidina galimas pinigų plovimo rizikas.
Vis dėlto, vien remiantis juridinio asmens tipu „stichting“, sudėtinga teigti, jog toks veikimo būdas yra rizikingesnis. Svarbiausias klausimas, kokiems interesams bei tikslams įgyvendinti, įmonė yra naudojama. Būtent todėl svarbu, kiek ir kokią informaciją skelbia apie savo veiklą skelbia pati įmonė“, – svarstė ji.
Viešojoje erdvėje informacijos apie „Stichting NordBridge Capital“ beveik nėra. Žiniasklaidoje šis vardas buvo šmėstelėjęs 2016 metais.
„Energesman“ ir „NEG recyling“ yra susijusios per akcininkus. 60 proc. „Energesman“ akcijų valdo pernai liepą įkurta bendrovė „Pirmoji investicija“ (ją valdo Olandijos investicinis fondas „Nordic Investment Fund I“, o šio fondo valdytojas yra Kipre registruota įmonė „Stichting NordBridge Capital“), 19 proc. – bendrovė „AEnergija“, 20 proc. – „Segestra“ ir 1 proc. – Laura Karklaitė-Čiškauskienė. „NEG recycling“ 36 proc. akcijų valdo „Segestra“, 35 proc. – „AEnergija“, 15 proc. – „New Energy Group“, o 14 proc. – Vytautas Banys“, – publikacijoje apie atliekų rūšiavimą rašė BNS.
D. Žemgulytė pastebėjo, kad Lietuva šiuo metu yra viena iš kelių Europos Sąjungos valstybių, kuri vis dar neturi galutinių naudos gavėjų registro.
„Todėl, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju, net negalime pasakyti, kiek panašią struktūrą turinčių juridinių asmenų veikia Lietuvoje. Mūsų žiniomis, Lietuvoje registras pradės veikti jau šią vasarą. Remiantis teisės aktais, už informacijos nepateikimą Registrų centrui yra numatyta administracinė atsakomybė.
Visgi, ypač svarbu, jog galutinio naudos gavėjų registro duomenys būtų prieinami nemokamai, atvirų duomenų formatu, taip pat būtų užtikrinamas šių duomenų aktualumas bei tikslumas. Tai leistų įtraukti ne tik teisėsaugą, bet ir kitas visuomenės grupes geriau bei kur kas anksčiau apčiuopti galimas „raudonąsias vėliavėles“, – sakė ji.
M. Samkus „Delfi“ sakė, kad žurnalistai turės galimybę naudotis JANGIS.
„City Service“ Lietuvoje valdo įmones „Mano būstas“, „City Service Engineering“, „Mano aplinka“
