2011 m. rugsėjį ekonomistas prognozavo , kad žmonijai liko vos pusantrų-dveji metai normalaus gyvenimo, nes 2013 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose nebeliks išteklių ekonomikos palaikymui ir prasidės pasaulinis krachas.
Šio klausimo dėl neišsipildžiusio scenarijaus ekonomistas sulaukė ir Vilniuje, atvykęs skaityti paskaitos. Vienas iš salėje susirinkusių žmonių priminė M. Chazino žodžius, kad JAV ekonomika sumažės mažiausiai trečdaliu, o viso pasaulio – 20 proc., po to planetos laukia sunki 10-12 metų depresija. JAV ir Europoje daugelis gyvens pusbadžiu, o automobilis bus prabangos prekė.
„O aš to neatsisakau, ne 30 proc., o 50 proc. (JAV ekonomika kris – DELFI), pasaulinė ekonomika – 30-35 proc., ne 10-12, o ilgiau. Krizė tik prasideda, tai nereiškia, kad viskas vyks rytoj. Tai yra procesas“, – atsakė jis.
M. Chazino teigimu, krizės pradžioje JAV namų ūkių įsiskolinimai sudarė 130 proc. jų metinių pajamų.
„Leiskite priminti, kad ties 120 proc. riba prasidėjo skolų krizė Graikijoje ir Italijoje. Kiekvienas JAV namų ūkis yra maža Graikija. Šių pinigų grąžinti negalima, iš principo“, – dėstė jis.
Ekonomisto duomenimis, krizės pradžioje 2008 m. JAV namų ūkiai per metus išleisdavo maždaug 3 trilijonus JAV dolerių daugiau nei uždirbdavo arba kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų. Tuo metu Europos Sąjungoje, jo skaičiavimu, šis skaičius būtų apie 2,5 trilijono JAV dolerių.
„Mes su jumis suprantame, kad vyriausybės pridarė skolų, tai jų socialinė politika palaikė aukštą gyventojų paklausą. Tie 3 trilijonai yra JAV valdžios socialinė politika. (…) Jeigu šalis pradės griežtinti biudžeto politiką, pradės kristi žmonių pragyvenimo lygis. Klausimas, kiek jis kris?“, – sakė jis.
Jis priminė, kad Didžioji depresija 1930 m., kurios metu nedarbas Vakarų Europoje buvo 40 proc., prasidėjo, kai išlaidos pajamas viršijo 12-13 proc., o šiuo metu šis santykis yra 20-25 proc.
Jo teigimu, per krizę keisis ekonomikos struktūra, nes dabar finansų sektorius sudaro kur kas didesnę jos dalį, nei turėtų.
„Aš nenoriu nieko gąsdinti, nuteikinėti. Tai yra objektyvus paveikslas, kurį galima buvo turėti labai seniai. Mano pirmasis darbas, kuriame aš kalbėjau apie krizės struktūrą pasirodė 2001 m.“, – tvirtino ekonomistas.
Ekonomistas pripažino pats neįsivaizduojąs, kaip politikai tai turėtų pristatyti savo gyventojams.
„Liaudis bus baisiai nepatenkinta. Tačiau tai ne tik nuosmukis, bet tai būtų nemažos dalies vidutinės klasės išnykimas. Politikų akimis, didžiausia problema yra ne tai, kad krenta gyvenimo lygis, bet kad išnyksta dalis viduriniosios klasės, o šie žmonės domisi politika. Nes kai žmonės turi butą, mašiną, muzikinį centrą, tai jie yra linkę rinkti žmones, kurie nesiūbuos valties. Vidurinioji klasė turi išsilavinimą, supranta savo teises, o kai jie praranda viską, tokie žmonės tampa labai pavojingi“, – dėstė M. Chazinas.
Jo teigimu, gyventojai eiti į gatves pradeda tada, kai gyvenimo lygis pradeda kristi. Tai esą matyti ir Rusijoje.
„Rusijoje visa meilė V. Putinui susieta su tuo, kad nuo 2000 m., kai jis atėjo į valdžią, buvo iš esmės nenutrūkstantis augimas. O dabar jis baigėsi, prasidėjo nuosmukis ir pas V. Putiną prasidėjo problemos“, – pavyzdį iš savo gimtinės pateikė jis.
M. Chazino tvirtinimu, apie jo minimas problemas niekas nekalba, nes tai idelogiškai nepriimtina tema.
„Pabandykite bent sekundei įsivaizduoti, kad Briuselyje ir Berlyne aiškinant apie šiandieninę krizę reikia aiškinti, iš kur atsirado holokaustas. Visi tyli, niekas nenori sėsti į kalėjimą“, – aiškino M. Chazinas.
Kapitalizmo pabaigą prognozuojantis ekonomistas laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga iširti neturėtų. Tiesiog ji bus kitokia.
„Tam yra banalios priežastys – Europos Sąjungoje yra šalys, kurios į ją buvo priimtos dėl politinių priežasčių ir tik tikintis, kad dėl ekonomikos augimo yra pinigų jas maitinti. Tai – Portugalija, Ispanija, pietų Italija, galų gale Graikija, nekalbu apie Maltą, kurios nesimato žemėlapyje. Ką su jomis daryti? Pirmame etape vokiečiai pasakė: „Vaikinai, reikia mokėti“, – kalbėjo jis.
Specialisto nuomone, euro zonoje reikėtų palikti tik Vokietiją, Prancūziją, Beniliukso šalis (Belgiją, Liuksemburgą ir Olandiją), Austriją. M. Chazinas kritiškai pasisako dėl Lietuvos planų stoti į euro zoną, nes esą šalis savo rankomis iš savęs atima galimybę vykdyti nuosavą valiutos politiką.
Ekonomistas prognozuoja, kad į Europos šalių valdžią ateis ekstremistai.
„Kas dabar vyks? Skirtingose ES šalyse į valdžią ateis ekstremistinės partijos. Ekstremistinės ne žmogiškąja prasme, bet ekstremistinės žvelgiant į tą modelį, kai visos partijos buvo vienodos. (…) Primenu visiems, kas buvo Europoje 1930 m., kai buvo silpnesnė krizė nei bus dabar. Tuo metu nuo Suomijos iki Italijos buvo fašistiniai režimai, buvo tik šešios šalys, kur jų nebuvo. Labai bijau, kad Europos tai laukia, o ką daryti, visiškai neaišku“, – dėstė M. Chazinas.
DELFI primena, kad 2011 m. M. Chazinas siūlė Baltijos šalims sukurti vieną valstybę ir sudaryti minimalią darbo pasidalijimo stiprinimo galimybę. Jei tai nepavyks, Lietuva gali susijungti su Lenkija arba su Baltarusija ir įkurti Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę (LDK).
