„Vienos centrinės Europos šalies, šiandien įeinančios į ES sudėtį, įmonės vadovas neseniai situaciją Ukrainoje aptarė su Rusijos verslininku, savo prekybos partneriu, – rašo straipsnio autorė Silvie Kauffmann. – Kai kalba pasisuko apie vakarų sankcijas, rusas kerštingai pagrūmojo pirštu prieš kavos aparatą: „Štai pamatysite, jūs dar kompensuosite pinigus, kuriuos mums atsieina šios sankcijos!“
Kalbėdamas su žurnaliste šis rytų europietis, kuriam dabar 60 metų ir kuris dar prisimena laiką, kai rusai buvo laikomi „broliais“, skeptiškai nusistebėjo verslo partnerio nusiteikimu.
„Tai jų mąstymo būdas“, – teigia įmonės vadovas ir priduria, kad sankcijos rusų visiškai nepalaužė. Priešingai, dauguma įsitikinę, kad iš šio naujojo žaidimo, žaidžiamo Ukrainoje, jie ne tik išeis nugalėtojais, bet ir privers Vakarus sumokėti už tai.
Kaina, kurią Europa jau moka, ir kuri tariamai rodo rusų nejautrumą jiems daromam spaudimui, verčia galvoti apie sankcijų efektyvumą.
Sankcijų poveikis jaučiamas rublio kritimo ir kapitalų nutekėjimo šviesoje, tačiau Rusijos ekonomika gerai laikosi dėl savo pakankamai primityvios struktūros – tai didelis nuopelnas to, ką amerikiečių mokslininkas Cliffordas Gaddy vadina „ekonomikos tarakonu“. Esmė slypi tame, kad tai vabzdys (beje, labai paplitęs Maskvoje), kuris „be jokios elegancijos sugeba išgyventi pačiose įvairiausiose ir sunkiausiose sąlygose“.
C. Gaddy įsitikinęs, kad Rusijos ekonomiką galėtų simbolizuoti iš Kalašnikovo automatas – „paprastas ir nebrangus, bet nesunaikinamas“.
Ir vis dėlto, kaip Prancūzijos laikraščiui sakė Rusijos ekonomistas Sregejus Gurjevas, jo šalis neprisijungė Donecko ir Luhansko, nesiveržė atvirai į Ukrainą, Vladimiras Putinas pripažino Petro Porošenką prezidentu ir neužgrobė Mariupolio, kas būtų leidę sukurti koridorių susisiekimui su Krymu. „Kitaip tariant, be sankcijų būtų buvę blogiau“, – reziumuoja straipsnio autorė S. Kauffmann.
