Rublio kursas nukrito iki naujų rekordinių žemumų JAV dolerio atžvilgiu, nes pinganti nafta ir Vakarų šalių sankcijos skaudžiai atsiliepia šalies ekonomikai. Dabartiniu metu Rusijos rublio vertė JAV dolerio atžvilgiu siekia 60 rublių už dolerį.
60 rublių už dolerį laikoma "psichologine" Rusijos valiutos riba, teigia BBC korespondentas Maskvoje Steve'as Rosenbergas.
Nuo šių metų pradžios iš viso rublis JAV dolerio atžvilgiu jau smuko daugiau kaip 45 proc.
Praėjusią savaitę Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą 1,0 proc., iki 10,5 proc. Analitikų nuomone, toks centrinio banko žingsnis priminė situaciją, kai gydytojas skiria sunkiai sergančiam ligoniui tabletę nuo galvos skausmo. Dabar, regis, bankas jau griebiasi defibriliatoriaus. Bazinės palūkanų normos padidinimas 6,5 proc., iki 17 proc., - drastiškas sprendimas. Tačiau situacija iš tiesų atrodo vis grėsmingesnė.
Pirmadienį rublio nuosmukis buvo didžiausias per daugiau nei 15 metų, rublio vertė neteko apie 10 proc. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, Maskvos RTS akcijų indeksas nukrito 10 proc.
Maskvos gatvėse pirmadienį panikos ženklų nebuvo, prie bankų nesirikiavo eilės. Tačiau Centrinis bankas gerai suprato, kad, norėdamas išvengti panikos šalyje, jis privalo paremti nacionalinė valiutą.
Tačiau toks sprendimas kelia ir tam tikrų rizikų; palūkanų normų didinimas lėtina ekonominį augimą, ir tai bloga žinia, nes Rusija atsidūrusi ties recesijos slenksčiu.
Šalies centrinis bankas nesėkmingai mėgino stabilizuoti valiutos kursą supirkdamas didžiules jos sumas. Jis išleido per 70 mlrd. dolerių nuo metų pradžios mėgindamas palaikyti rublio vertę.
Tai jau šeštas bazinės palūkanų normos didinimas nuo 2014 metų pradžios: spalio 31 d. šalies centrinis bankas padidino ją 1,5 proc. - nuo 8 iki 9,5 proc.; liepos 25 d. - 0,5 proc. punkto, iki 8 proc.; balandžio 25 d. - nuo 7 iki 7,5 proc.; kovo 3 d. - nuo 5,5 iki 7 proc.
Pasaulio bankas prognozuoja, jog Rusijos ekonomika 2015 metais susitrauks 0,7 proc., bet perspėjo, kad nuosmukis gali būti didesnis, jeigu naftos kainos toliau smuks.
E. Nabiulina apie sprendimo padidinti palūkanų normą privalumus
Rusijos centrinio banko sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą iki 17 proc. paskatins indėlių palūkanų augimą komerciniuose bankuose, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina. Pasak jos, taip indėliai rubliais Rusijos gyventojams taps patrauklesni.
E. Nabiulina pridūrė, kad šiuo metu itin svarbu, kad Rusijos ekonomika taptų mažiau priklausoma nuo naftos kainų ir nuo situacijos užsienio rinkose.
"Nusilpęs rublio kursas suteikia galimybių Rusijos gamintojui, ir mūsų uždavinys - panaudoti šias galimybes ir paskatinti nuosavos gamybos plėtrą", - kalbėjo Rusijos centrinio banko vadovė.
Antradienį Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 17,0 proc., tikėdamasis sušvelninti rublio nuvertėjimą.
Dėl tokio banko sprendimo E. Nabiulina susilaukė aršios kritikos iš Valstybės Dūmos. Dūmos deputatas Michailas Jemeljanovas pareiškė, kad tokios Centrinio banko priemonės sulėtins rublio kritimą trumpalaikėje perspektyvoje ir kartu nepaliks galimybių plėstis Rusijos ekonomikai. Jis išsakė nuomonę, kad E. Nabiulina pademonstravo bejėgiškumą ir paragino ją atsistatydinti.
RLDP lyderis Vladimiras Žirinovskis taip pat sukritikavo E. Nabiulinos veiksmus. Jo nuomone, palūkanų normos didinimas smogs verslininkas, kuriems būtinos paskolos gamybai plėsti.
Tuo tarpu buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas palaikė Centrinio banko sprendimą. Jo teigimu, dabartinėmis sąlygomis tokios priemonės priverstinės, bet teisingos.
Nepaisant drastiško Rusijos centrinio banko sprendimo rublis toliau smunka
Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu vėl nukrito iki rekordinių žemumų, nepaisant šalies centrinio banko pastangų ryžtingomis priemonėms sustabdyti jo kritimą, informuoja BBC.
Naktį į antradienį Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 17,0 proc., tikėdamasis sušvelninti rublio nuvertėjimą.
Nuo šių metų pradžios rublis JAV dolerio atžvilgiu jau smuko beveik 50 proc. Daugiausia įtakos valiutos nuosmukiui turėjo smunkančios naftos kainos ir šalį toliau silpninančios Vakarų sankcijos.
Palūkanų normos padidinimas padėjo rublio kursui pakilti iki 58 rublių už dolerį ankstyvoje antradienio prekyboje, bet šiuo metu Rusijos rublio vertė JAV dolerio atžvilgiu siekia 71 rublį už dolerį.
Praėjusią savaitę Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą 1,0 proc. - iki 10,5 proc.
Rublio nuosmukį šią savaitę pakurstė susirūpinimas, kad JAV svarsto galimybę įvesti naujas sankcijas prieš šalį dėl jos paramos separatistams Ukrainoje.
Šalies centrinis bankas nesėkmingai mėgino stabilizuoti valiutos kursą supirkdamas didžiules jos sumas. Jis išleido per 70 mlrd. dolerių nuo metų pradžios mėgindamas palaikyti rublio vertę.
Komentaras
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Per pastarąjį pusmetį Rusijos rublis prarado beveik pusę savo vertės, o vien per pirmadienį nuvertėjo maždaug dešimtadaliu. Toks staigus rublio kritimas nebebuvo susijęs vien su užsienio kapitalo pasitraukimu iš šalies bei gyventojų noru santaupas laikyti ne nuolat nuvertėjančia nacionaline, o Vakarų valstybių valiuta. Rusijos valiutą žemyn pradėjo tempti ir spekuliacijos, privertusios centrinį banką imtis drastiškų veiksmų – bazinės palūkanos naktį buvo padidintos nuo 10,5 iki 17 procentų. Ar to užteks stabilizuoti rubliui?
Pastaruoju metu Rusijos ekonomikai ir rublio kursui labai kenkiantis veiksnys buvo pinganti nafta, tačiau tai nebuvo vienintelis juos skandinantis akmuo. 2009 metų pradžioje Urals naftos kaina buvo nukritusi net žemiau 50 dolerių už barelį kartelės. Tačiau tuo metu net ir nuvertėjus Rusijos valiutai, jos kursas JAV dolerio atžvilgiu siekė 35 rublius. Vakar, naftos kainai svyruojant apie 60 dolerių už barelį, rublio kursas vienu metu buvo nukritęs net iki 65 rublių už JAV dolerį. Akivaizdu, kad yra kitų veiksnių, slopinančių pasitikėjimą rubliu ir Rusijos ekonomikos perspektyvomis. Vienas iš tų veiksnių – priešingai nei 2009 metais, investuotojai nemano, kad naftos kainų sumažėjimas yra laikinas. Kadangi žemų energetinių išteklių kainų laikotarpis užsitęs, Rusijos ekonomikos problemos nėra trumpalaikės – net pusė jos biudžeto pajamų gaunama iš naftos bei dujų gavybos ir eksporto. Antras svarbus veiksnys, kurio nebuvo 2009 metais – Rusijos užsienio politika Ukrainoje bei Vakarų valstybių sankcijos.
Ar Rusijos centrinio banko sprendimas padidinti palūkanas iki 17 proc. padės susigrąžinti pasitikėjimą rubliu? Paskutinį kartą Rusija kovodama su spekuliacijomis prieš rublį ir bandydama išvengti jo devalvacijos 1998 metais bazines palūkanas padidino iki daugiau nei 100 procentų, tačiau neišvengė bankroto. Šiuo metu Rusijos valstybės skola mažesnė, centrinio banko rezervai didesni, o rublio kursas lankstesnis, tačiau labai pažeidžiamos yra įmonės, didelę dalį skolos turinčios JAV doleriais. Tai reiškia, kad Rusijai bankrotas kol kas negresia, tačiau siekiant stabilizuoti rublio kursą centriniam bankui dar gali tekti didinti bazines palūkanas ir naudoti centrinio banko turimus užsienio valiutų rezervus. Vis tik svarbiausiais veiksnys siekiant stabilizuoti pasitikėjimą Rusijos ekonomika ir jos valiuta bus jos vidaus ir, ypač, užsienio politika. Galbūt tai pradeda suvokti ir Kremlius, todėl prieš savaitę Ukrainoje paskelbtą „Tylos dieną“ kol kas galima laikyti sėkminga – kariniai veiksmai tarp Ukrainos kariškių ir separatistų nevyksta.
Bet kuriuo atveju, tokios aukštos palūkanos reiškia, kad Rusijos ekonomikos nuosmukis 2015 bus gerokai didesnis nei prognozuota. Tuo tarpu Rusijos recesija, mažėjanti jos gyventojų perkamoji galia, bei ribotos įmonių bei namų ūkių galimybės skolintis Lietuvos ekonomikai gali turėti netgi didesnį neigiamą poveikį, nei iki šiol taikytos embargo priemonės.
