Kaip rašo „The Kyiv Independent“, sviestas Rusijoje nuo metų pradžios pabrango ketvirtadaliu, dėl ko šį maisto produktą prekybos vietose imta kone masiškai vogti. Štai „Reuters“ duomenimis, vieno prekės ženklo sviestas nuo metų pradžios pabrango 34 proc. ir dabar kainuoja 239,96 rublius (apie 2,27 euro).
Kaip rašo „Meduza“, sviestas kai kuriuose Rusijos prekybos centruose žymimas apsauga, ką įprasta matyti kalbant apie ikrus ar brangius alkoholinius gėrimus. Prekybos vietų savininkai paprasčiausiai neturi kito pasirinkimo – sviestas imtas masiškai vogti.
Neseniai buvo sulaikyti du asmenys, kurie iš vienos parduotuvės Maskvoje bandė išsinešti 25 pakelius sviesto.
Expresss co.uk rašo apie dar vieną tokį atvejį – rusas Maskvos „Piateročka“ prekybos centre taip pat bandė pavogti kelias dešimtis sviesto pakelių, o pričiuptas priešinosi ir bandė sprukti. Incidentą nufilmavo stebėjimo kameros.
Rusija didžiules lėšas skiria karui ir gynybai, tad prie karo sąlygų taikosi ir šalies ekonomika. 2024 metais šalyje augo infliacija. Nors situacija ir stabilizavosi, ji išlieka aukšta – 8,63 proc. Sviesto brangimą lėmė išaugusios išlaidos atlyginimams, palūkanoms, kurui ir transportavimui.
Bandydamas suvaldyti situaciją, Rusijos centrinis bankas stengiasi išlaikyti aukštas palūkanų normas, šiuo metu jos – net 19 proc. Perspėjama, kad kainos artimiausiu metu šalyje ir toliau augs.
„Pieno produktų, ypač sviesto kainos, rugsėjį ir toliau sparčiai augo“, – teigiama vartojimo prekių ataskaitoje.
Kaip nurodo „The Telegraph“, Rusijos pieno produktų gamintojų interesams atstovaujantis „Sojuzmoloko“ dėl kainų pokyčių kaltę verčia išaugusioms gamybos išlaidoms. Sviestą brangina ir išaugusi ledų ir sūrio paklausa.
Problemą dar gilina ir sumenkęs importas. Sviesto importas iš Lotynų Amerikos nuo 25 tūkst. tonų prieš dešimt metų dabar sumažėjęs iki 2 tūkst. 800 tonų, skelbia žemės ūkio prievaizdas „Rosselchozdadzor“. Pareigūnai kaltina Vakarų taikomas sankcijas, o „Rosselchozdadzor“ sako, kad sulėtėjimas „gali būti susijęs su transportavimo ir logistikos problemomis, sankcijomis ir verslų nesugebėjimu rasti bendrą kalbą“.
Importuota iš JAE, bet pagaminta Ukrainoje?
Ieškodama naujų tiekimo maršrutų, galinčių kompensuoti karo metu kylantį trūkumą, Rusija susiduria su rimtomis problemomis. Spalį šalis pradėjo importuoti sviestą iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir Turkijos. Tačiau socialinį tinklą „X“ jau apskriejo vartotojų filmuota medžiaga ir žinutės, kur matyti, kad ant iš JAE atsivežto sviesto pakuotės puikuojasi užrašas „Made in Ukraine“.
„Prisimenate, kai Rusija buvo priversta mažinti sviesto gamybą, nes dėl sankcijų labai pabrango žaliavos? Spręsdama šią problemą, paskelbė pradėsianti pirkti sviestą iš Jungtinių Arabų Emyratų. Ir štai kas nutiko. Paaiškėjo, kad importuojamas sviestas iš tikrųjų pagamintas Ukrainoje ir pirmiausia buvo eksportuotas į Jungtinius Arabų Emyratus! (...) Tokio pat sviesto galima rasti kiekvienoje parduotuvėje Ukrainoje. Ar gi ne ironiška? Užuot pirkusi tiesiai iš Ukrainos, Rusija apsisunkina pirkdama produktą iš trečiųjų šalių, mokėdama žymiai daugiau už produktą, kurį galėtų gauti paprasčiau ir pigiau. Ši situacija labai gražiai iliustruoja, kokį poveikį Rusijai turi sankcijos – tenka daug mokėti už pigų produktą“, – rašoma viešojoje erdvėje.
Prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas viešai atsiprašyti dėl pabrangusių kiaušinių. Nuo karo Ukrainoje pradžios jie pabrango daugiau nei 50 proc. Praeitais metais kiaušinius Rusijos parduotuvės pradėjo pardavinėti po vieną.
Nors Rusijos infliacijos simboliu galima laikyti būtent sviestą, sparčiai brangsta ne tik jis. Pavyzdžiui, bulvių kaina išaugo 50 proc., česnakų – 30 proc. Dantų pasta pabrango 45 proc., automobiliai – daugiau nei 40 proc., rodo Rusijos centrinio banko duomenys. O štai grikių kaina nuo karo Ukrainoje pradžios sumažėjo 30 proc.
Rusijos centrinio banko ataskaita rodo, kad iki rugsėjo sparčiausiai brango vaistai bisakodilis – per metus kaina išaugo dvigubai. Jis skiriamas gydant vidurių užkietėjimą.
Remiantis Kremliaus planais, 2025 metais šalis ketvirtadaliu dar didins išlaidas gynybai – iki 6,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai didžiausias skaičius nuo pat Šaltojo karo laikų.
