aA
Rusijos ekonomikos reikšmė pasaulyje mažėja, traukiasi šalies išlaidos švietimui ir medicinai, o šalies pensininkai dar mažiausiai porą metų gyvens prasčiau nei 2013-aisiais. Taip LRT.lt sako finansų analitikas Valdemaras Katkus.
© RIA/Scanpix

Kremliaus ruporas regnum.ru teigia, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo didžioji dalis šalių negali užtikrinti normalios socialinės apsaugos.

„Socialinių garantinių užtikrinimas reikalauja didelės ir stiprios ekonomikos, kuri be plačios rinkos ir glaudaus tarpsektorinio bendradarbiavimo yra neįmanoma. Dėl Sovietų Sąjungos žlugimo iš vienos 290 mln. vartotojų rinkos atsirado keliolika atskirų rinkų. Be to, jos visos atsidūrė labai konkurencingoje aplinkoje. Lietuva, Latvija, Estija visiškai prarado savo pramonę.

Bendros Sovietų Sąjungos ekonominės erdvės žlugimas daugeliui buvusių valstybių tapo valstybės socialinio modelio žlugimu. Per artimiausią dešimtmetį šis procesas įgis pagreitį, o tai lems visišką valstybių atsisakymą teikti bet kokias socialines garantijas savo gyventojams. Taip nutiks ir Baltijos šalyse, kuriose ES paramos mažėjimas lems 20–25 proc. BVP mažėjimą“, – dėsto regnum.ru.

Savo ekonomika pasigirti negali

Tačiau posovietinių šalių socialines garantijas juodinanti Rusija pati savo tautiečiams negali pasiūlyti nieko stebuklingo, ypač pastaruoju metu. Pasak finansų analitiko V. Katkaus, vertinant Rusijos ekonominę padėtį, sunku būtų tikėtis ypatingų socialinių garantijų.

Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2013-aisiais Rusijos ekonomikos dalis pasaulyje buvo 3 proc., šiais metais ji sudaro 1,8 proc. Tai rodo, kad likusios pasaulio dalies ekonomikos auga, o Rusijos ekonomikos dalis mažėja. Tai – susitraukianti ekonomika, [silpsta] ir jos reikšmė pasaulyje“, – kalba V. Katkus.

Rusijoje pinigų mažėja – gyventojams prognozuoja liūdną likimą
© Reuters / Scanpix

Ekonomistas pažymi, kad 2008-aisiais Rusijoje buvo įkurtas Rezervo fondas ir Nacionalinis gerovės fondas. 2009-aisiais Rezervo fonde buvo sukaupti 146 mlrd. JAV dolerių (12,5 proc. Rusijos BVP), tačiau dėl karo Ukrainoje ir sankcijų 2014-aisiais prasidėjusi krizė išeikvojo fondą, jis bus uždarytas šių metų vasario 1 dieną.

„Nacionaliniame gerovės fonde buvo sukaupti 94 mlrd. JAV dolerių, šiuo metu yra likę 67 mlrd. (apie 4 proc. BVP). Kol kas Rusijos ekonomikos stabilumas yra palaikomas anksčiau sukauptomis lėšomis.

Nors Nacionalinis gerovės fondas buvo sukurtas, kad ilgalaikėje perspektyvoje piliečiai būtų aprūpinti pensijomis, tam jis niekada taip ir nebuvo panaudotas. Rusijos audito rūmų ataskaitose atsispindi, kad pinigai buvo leidžiami bankams gelbėti, dujų vamzdynams finansuoti“, – sako V. Katkus.

Pasak ekonomisto, Rusijoje yra apie 44 mln. pensininkų, kasmet jų pensijoms reikia apie 100 mlrd. eurų, o į Rusijos pensijų fondą surenkama tik pusė reikiamos sumos. Likusi pusė, anot pašnekovo, yra finansuojama tiesiogiai iš biudžeto. Kadangi biudžetas pastaruoju metu buvo deficitinis, jis buvo finansuojamas iš jau minėtų rezervinių fondų.

„Tiesa, 2017-aisiais dujų ir naftos dalis Rusijos eksporto struktūroje išaugo nuo 53 iki 57 proc., tad naftos eksporto ir kainų šuolis praėjusių metų pradžioje davė augimo impulsą Rusijos ekonomikai. Tačiau tas augimas vėl yra gerokai sulėtėjęs“, – kalba V. Katkus.

Rusijoje stebuklų nematyti

Kaip pastebi pašnekovas, nors Rusija kasmet indeksuoja pensijas pagal infliaciją, Rusijos audito rūmų duomenimis, per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo 1,6 proc.

Paukštiena Rusijos parduotuvėje
Paukštiena Rusijos parduotuvėje
© Vida Press

„Ir situacija kol kas, pačių Rusijos audito rūmų teigimu, negerės – 2020-aisiais realios pensijos bus 5,7 proc. mažesnės nei 2013-aisiais, prieš prasidedant karams ir sankcijoms. Tai rodo, kad pensininkų gyvenimas prastėja, o daugelis Rusijos ekspertų sako, kad dabartinis pensijų sistemos modelis apskritai neveikia. Minimalus pensininko pragyvenimo lygis, skaičiuojama, yra 167 eurai“, – sako V. Katkus.

Ekonomistas pažymi, kad Rusijos išlaidos medicinai nuo 2012-ųjų nuolat mažėja ir iki šiol yra sumažėjusios per pusę. Regionuose išlaidos medicinai vien šiais metais buvo sumažintos 47 proc. Tiek pat laiko mažėja ir išlaidos švietimui. Kaip pastebi pašnekovas, 2013-aisiais Rusijoje jam buvo skiriama 4,3 proc. BVP, šiemet – 3,5 proc. BVP.

Tuo metu teiginiai, kad dėl ES finansavimo sumažėjimo Baltijos šalyse BVP sumažės 20–25 proc., pasak V. Katkaus, yra visiški paistalai.

„ES lėšos daro įtaką ekonomikos augimui, tačiau ne tiesioginę įtaką socialinėms garantijoms. Europinių pinigų įtaka Lietuvos BVP augimui yra maždaug 1,5 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad jei finansavimas būtų sumažintas 40 proc., BVP augimas gali sumažėti 1 proc.“, – tvirtina V. Katkus.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (118)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

Idėja pasikviesti didžiuosius Europos prekybos tinklus – utopija, sako ekspertas (17)

Vyriausybės idėją pasikviesti į Lietuvą didžiuosius Europos prekybos tinklus mažmeninės...

Siūloma numatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą visoms odontologijos priemonėms (4)

Siūloma numatyti vienodą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą visoms odontologijoje naudojamoms...

SEB ir „Luminor“ taip pat planuoja pasiūlyti bekontakčio atsiskaitymo telefonu galimybę

„Swedbank“ antradienį pristačius bekontakčio atsiskaitymo telefonu paslaugą, SEB ir „...

Naujasis Lietuvos veidas – paslaugų centrai: 70 centrų su 15 500 specialistų apžvalga (2)

Užsienio investicijų plėtros agentūra „ Investuok Lietuvoje “ ketvirtus metus iš eilės...

Top naujienos

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (118)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys (3)

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (208)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Didelis reidas Vilniaus pakraštyje: policininkai dalijo dovanas ir atiminėjo vairuotojų pažymėjimus piktybinis girtuoklis neteko ir automobilio (9)

Trečiadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba surengė didelį ir kiek neįprastą reidą Vilniaus...

Džiaukimės, kol galime: atkeliauja šaltas ir šlapias ruduo (18)

Nors rugsėjis jau persirito į antrą pusę, vis dar lepina vasariškai šilta saulė, o termometro...

„Maximos“ vadovė po susitikimo su Skverneliu: užsidarytų ne tik maisto parduotuvės (871)

Trečiadienį įvykęs premjero Sauliaus Skvernelio ir prekybos centrų atstovų susitikimas nebuvo...

Valstybė virsta pikta pamote: ar tikrai pinigai svarbiau už gamtos įvairovę? (32)

Kai mokiausi ekonomikos dėstytojas sakė – Valstybė kaip motina – ji mus ruošia, moko, ugdo,...

Garsus istorikas ragina atsitokėti: Vokietija save izoliavo (38)

„Savo perdėtu moralizmu praradom Europoje pasitikėjimą“, – teigia vienas žymiausių...

Bakingamo rūmai skelbia apie dar vienas sužadėtuves (2)

Planuojamos dar vienos karališkosios vestuvės: Bakingamo rūmai skelbia, kad susižadėjo ledi...

Po žinios apie Gražulio perkėlimą į Kultūros komitetą Seimo narys sulaukė viešų klausimų (188)

Antradienį parlamentinių frakcijų seniūnai nusprendė, kad, dėl kilusio pasipiktinimo,...