Rusijai tapus PPO nare, lietuviškos kiaulės važiuos laisviau, bet pigesnių dujų nelaukiama

Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, Lietuvos verslas išloš, nes mažės dalis muitų tarifų, o jų didėjimas bus prognozuojamas, tvirtina specialistai. Labiausiai mažės muito tarifas gyvoms kiaulėms – nuo 40 proc. iki 5 proc. Tačiau Rusijos siekis įstoti į pasaulinę prekybos šeimą negarantuos Lietuvai pigesnių dujų ar naftos.

„Tikimės, kad pagerės importo sąlygos, nes daugeliui iš Lietuvos importuojamų prekių taikys mažesnius muitus. Taip pat Rusija negalės vienašališkai keisti prekybos sąlygų“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Planuojama, kad PPO nare Rusija taps šią vasarą, nes ji dar turi maždaug 200 dienų dokumentams ratifikuoti.

Viceministras nesiėmė vertinti, kiek galėtų išaugti Lietuvos eksportas į Rusiją.

„(Išloš – DELFI) visos pagrindinės pramonės šakos, kurios bendradarbiauja su Rusijos federacija, įskaitant žemės ūkio produkcijos gamintojus. Bendras muito tarifo sumažėjimas nėra didelis, kai kuriais atvejais 2-5 proc., tačiau prekyboje gyvomis kiaulėmis yra didelis sumažėjimas – nuo 40 proc. iki 5 proc., taip pat chemijos, medienos pramonė, manau, tik laimės“, – žurnalistams po posėdžio sakė E. Meilūnas.

Paklaustas, ar narystė PPO privers Rusiją laikytis organizacijos taisyklių, jis atsakė: „Rusijos ekonominių santykių ministrė pasakė, kad narystė PPO reiškia, kad Rusija įsijungia į kovą prieš protekcionizmą“.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė tvirtino, kad Rusijos narystės PPO privalumas – stabilumas ir prognozuojamumas.

„Anksčiau prekybos režimas galėjo būti keičiamas nuo politinės situacijos. Dar vienas labai didelis pliusas – atsiranda daugiašalis ginčų sprendimo mechanizmas. Jeigu Rusija nusižengs PPO numatytoms taisyklėms, kyla ne dvišalis, bet daugiašalis ginčas tarp 154 šalių. Taigi galimos sankcijos ir galimybės išspręsti ginčą yra nepalyginamai didesnės“ – posėdyje kalbėjo ji.
R. Adomaitienės pateikiamais duomenimis, visų Rusijos muitų importo tarifų vidurkis mažėja nuo 10 proc. iki 7,8 proc. Pieno produktų muitų vidurkis mažėja nuo 19,8 proc. iki 14,9 proc., žemės ūkio prekių vidurkis mažėja nuo 13,2 proc. iki 10,8 proc., automobilių muitų vidurkis mažėja nuo 15,5 proc. iki 12 proc.

Gyvoms kiaulėms muitas mažės nuo 40 proc. iki 5 proc. Tiesa, iki 2020 m. galios netarifinės kvotos kiaulienai. Kiaulienai kvotos ribose bus taikomas 0 proc. tarifas, be kvotos tarifas sudarys 65 proc. Po 2020 m. kiaulienai galios vienodas 25 proc. muito tarifas. Muitai taip pat mažėja vaistams, kosmetikai.

Rusija taip pat įsipareigojo užšaldyti eksporto muitą gamtinėms dujoms, naftai, mineraliniam kurui, medienai, tauriesiems metalams.

Tačiau PPO nereikalauja suvienodinti šalies viduje parduodamos ir eksportuojamos prekės, pavyzdžiui, naftos, dujo kainos. Numatoma prievolė tik šalies viduje taikyti ekonominę kainą – pagrįstą realiomis sąnaudomis.

Su dujomis gal blogiau nebus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento pareigas einantis Gediminas Rainys tvirtino, kad muitai mažėja kone visose prekių grupėse, kurias eksportuoja lietuviai.

„Ta bus naudinga ne tik Lietuvos, bet ir Europos, pačios Rusijos verslui. Nustatomi maksimalūs tarifų dydžiai, kinta bene 700 eilučių. Visos jos kinta mažėjimo kryptimi, tarp jų yra daug lietuviškos gamybos produktų, ypatingai kiaulienos, alkoholiniams gėrimams ir daugeliui kitų dalykų, kur tarifai arba iš karto sumažėja, arba numatytas pereinamasis ketverių metų laikotarpis“, – žurnalistams po posėdžio sakė jis.

Tačiau didelių pokyčių energetinių išteklių eksporte neplanuojama. Rusija susiderėjo, kad gamtinių dujų 30 proc. muitų tarifas turi išlikti.

„Galbūt galima pasakyti tik tiek, kad blogiau nebus, bet dujų srityje labai atidžiai seksime ES antidempingo bylas, susijusias su dujų kainodaros nustatymu ES šalims“, – vylėsi G. Rainys.

Vienintelis pagerėjimas, kurio tikimasi po Rusijos įstojimo į PPO – ši šalis privalo leisti energetinių išteklių tranzitą savo vamzdynais. Tačiau jis nėra tikras, ar tai bus įgyvendinta.

„Labai domino energetiniai klausimai, jie tebėra neaiškūs, nors šiandien skamba labai gražiai. Pavyzdžiui, vienas iš postulatų yra, kad Rusija privalo leisti savo vamzdynais ir energetinių išteklių transporto infrastruktūra naudotis trečiosioms šalims. Tikėtina, jei šis reikalavimas bus įvykdytas, tai Kazachstano, Turkmėnistano dujos ar nafta gali pasiekti Lietuvą ir kitas ES šalis. Be abejo, kyla labai daug klausimų, ar tikrai taip greitai tai bus įgyvendinta“, – sakė G. Rainys.

„Achemos“ grupės komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas dideliu džiaugsmu dėl Rusijos stojimo į PPO netrykšta, nes net ir vidaus rinkoje taikydama ekonominę kainą, Rusija savo gamintojams dujas tieks kur kas pigiau.

„Yra tame povandeninių akmenų. Jeigu tai būtų daroma normaliai, dujų kaina Rusijoje pakiltų geriausiu atveju iki 200 JAV dolerių, tai yra 2,5-3 kartus mažiau nei mokame mes. Mes šiuo metu už 1 tūkst. kub. m mokame apie 480 JAV dolerių, o kiti trąšų gamintojai Vakarų Europoje moka apie 330-350 JAV dolerių (...) Atsiveria naujos problemos – derybos ir antidempingo bylos bus kur kas sudėtingesnės, nes tai bus kvestionuojama PPO. Europos Komisija bijos būti tokie drąsūs, kokie buvo iki šiol, nes visa tai persikels į PPO organus Ženevoje“, – kalbėjo T. Misiūnas.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, anksčiau dirbęs URM Rytų kaimynystės politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams, tvirtina, kad didžiausias pasiekimas, kad Lietuvai bus taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir kitiems.

„Vienintelė paguoda, kad dabar galime būti tokie pat kaip kiti, o ne dar kaip nors blogiau išskirti, kaip kartais atsitinka. Mes pagaliau patenkame po bendru vardikliu, mums negalės Rusija kilogramui stalo nustatyti didesnį muito tarifą. Visos valstybės ekonominius santykius naudoja politiniams tikslams, tame nėra nieko naujo“, – žurnalistams sakė jis.

R. Šidlauskas mano, kad Rusijos Dūma ratifikuos sutartį su PPO.

Žada, kad maistas Lietuvoje nebrangs

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius tikisi, kad Rusijai tapus PPO nare Lietuvos mėsininkai galės aktyviau dirbti Rusijoje ir nebenerimaus dėl drastiškų kaimynės sprendimų.

„Tikimės, kad įstojusi į PPO, Rusija nebetaikys drastiškų ir nepamatuotų sprendimų apribodama importą į savo šalį ir mes galėsime daugiau eksportuoti. Pavyzdžiui, Lietuvoje nustačius kiaulių marą buvo uždraustas ne tik gyvų kiaulių, bet ir visų mėsos gaminių importas į šią šalį. Rusija yra viena iš pagrindinių mūsų eksporto partnerių ir krentant vartojimui Lietuvoje, mes Rusiją matome kaip vieną iš pagrindinių partnerių. Tai bus geras žingsnis bendradarbiavimui ateityje“, – žurnalistams kalbėjo jis.

Mėsos perdirbėjų atstovas tvirtino, kad ėmus daugiau eksportuoti į Rusiją, lietuviški gaminiai šalies viduje tikrai nebrangs.

„Galiu jus nuraminti, kad Lietuvos mėsos pramonė dabar išnaudoja tik pusę pajėgumų. Taigi mes galime visiškai aprūpinti Lietuvą ir galbūt grįžti į tuos senus laikus, kai aprūpindavome ir Maskvą, ir Sankt Peterburgą. Kainų augimo dėl eksporto padidėjimo tikrai nebus, nes kuo daugiau įmonės gamins, tuo pigiau gamins“, – kalbėjo E. Mackevičius.

Jo teigimu, dažna problema gyvų kiaulių eksportu būna veterinarinės problemos, kaip nutiko praėjusią vasarą, kai Lietuvoje buvo nustatytas kiaulių maras.

LPK Ekonomikos departamento vadovas Sigitas Besagirskas taip pat tvirtino, kad dėl išaugsiančio eksporto kainos Lietuvoje didėti neturėtų.

Statistikos departamento duomenimis, Rusija buvo svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Per praėjusių metų sausį-lapkritį į šią šalį Lietuva eksportavo prekių už daugiau nei 10 mlrd. Lt, o importavo – už beveik 24 mlrd. Lt.