Iranas ir šešių galingųjų šalių grupė „P5 plius 1“ (JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija ir Vokietija) praeitą antradienį sudarė susitarimą, pagal kurį bus palaipsniui atšaukiamos sankcijos Teheranui mainais į jo branduolinės programos suvaržymus.
Maskva, kuri yra Irano sąjungininkė, atrodo atlikusi esminį vaidmenį, kad ši sutartis būtų sudaryta. Pasak ekspertų, šis pasiekimas gali pagerinti Rusijos tarptautinę reputaciją, smarkiai pašlijusią dėl krizės Ukrainoje.
JAV prezidentas Barackas Obama pabrėžtinai pagyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už pagalbą šiame procese, nors abu lyderiai pastaruoju metu nedemonstravo geranoriškumo vienas kitam, tęsiantis konfrontacijai dėl Maskvos vaidmens per krizę kaimyninėje Ukrainoje.
„Rusijos didžiausia pergalė dėl šios sutarties – (padidėjęs) prestižas“, – sako Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Artimųjų Rytų ekspertas Sergejus Seregičiovas.
„Kas privertė Iraną susitarti su Jungtinėmis Valstijomis? – Rusija. Be Rusijos sutarties nebūtų buvę“, – teigė jis.
Kai tik bus atšauktos sankcijos, Rusija, kurios pačios ekonomika iš dalies nukentėjo dėl Vakarų sankcijų, paskelbtų įsiplieskus Ukrainos krizei, gali tapti pirmąja eilėje, varžantis dėl pelningų kontraktų patraukliuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika ir transportas.
„Iranas turės vystyti sektorius, kurie buvo atsidūrę sunkioje padėtyje dėl sankcijų, – sakė Rusijos politinių studijų centro Branduolinio neplatinimo programos direktorius Andrejus Baklickis. – Jam reikės, kad ateitų ir investuotų užsienio bendrovės. Rusijos bendrovės, tokios kaip RŽD (Rusijos geležinkeliai) ir „Lukoil“, ketina dalyvauti.“
Naftos milžinės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas balandį sakė, kad jo bendrovė nusiteikusi grįžti į Iraną, kai tik bus atšauktos sankcijos. Panašų susidomėjimą taip pat išreiškė kai kurios Vakarų šalių naftos bendrovės.
Rusija perims vadovaujamą vaidmenį plėtojant Irano civilinės branduolinės energetikos sektorių, sako ekspertai. Kremlius anksčiau pareiškė, kad naujoji sutartis padėtų „planams dėl didelio masto taikaus branduolinio bendradarbiavimo“ tarp abiejų šalių.
Valstybinė atominės energetikos bendrovė „Rosatom“ padėjo Iranui pastatyti Irano Bušehro branduolinę jėgainę ir planuoja pastatyti daugiau reaktorių toje šalyje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per derybas ragino nedelsiant atšaukti Iranui taikomą ginklų prekybos embargą. Naujojoje sutartyje sakoma, kad embargas liks galioti dar penkerius metus, bet S.Lavrovas sakė, kad ginkluotės pardavimo sandoriai galės būti sudaromi, gavus specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimą.
Balandį Rusija atšaukė savo pačios paskelbtą draudimą parduoti Iranui zenitinės gynybos kompleksų S-300. Vienas Kremliaus padėjėjas praėjusį mėnesį sakė, kad Rusija ir Iranas rengia kontraktą dėl tų sistemų perdavimo, tačiau kol kas nebuvo jokių komentarų, kaip naujoji sutartis paveiks tuos planus.
„Bus įnirtingai konkuruojama dėl Irano energetikos sektoriaus, o vėliau – dėl ginklų pramonės, – sakė S.Seregičiovas. – Manau, kad Rusija daugiausiai taikysis į energetikos sektorių, nes turi didžiulę tarptautinę patirtį šioje srityje.“
Spaudimas dėl naftos
Kita vertus, Rusijos tikėtinus laimėjimus gali užtemdyti Irano sugrįžimas į pasaulinę energetikos rinką. Analitikai perspėja, kad tai gali sumažinti pasaulines naftos kainas ir sumažinti rusiškos naftos paklausą Europoje.
„Iranas labai nekantrauja vėl eksportuoti naftą į Europą, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Semionas Bagdasarovas iš Maskvoje įsikūrusio Analitinių tyrimų centro. – Į rinką grįžta svarbus žaidėjas, tad konkurencija padidės.“
Staigus naftos kainų sumažėjimas nuo 2014 metų birželio iki šių metų sausio buvo vienas iš svarbių veiksnių, sukėlusių recesiją Rusijoje ir padidinusių spaudimą valstybės iždui.
JAV bankas „Goldman Sachs“ pažymėjo, kad Irano grįžimas į naftos rinką, jeigu naująją sutartį patvirtins JT Saugumo Taryba, JAV Kongresas ir Irano parlamentas, gali atpiginti energetikos išteklius.
Tuo tarpu kiti analitikai sako, kad prognozuojamas naftos kainų sumažėjimas nebūtų katastrofinis, juolab kad Iranas, kuris yra naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC narys, būtų suinteresuotas pasaulinės naftos rinkos stabilumu.
„Iranas suinteresuotas uždirbti kiek įmanoma daugiau pinigų, kai bus atšauktos sankcijos, – aiškino S.Seregičiovas. – Visuomet gali būti susitarta dėl kainų, siekiant išvengti rinkos sužlugdymo.“
Analitikai taip pat sakė, kad Irano nafta ne iš karto sugrįš į pasaulinę rinką, kuriame šiuo metu yra pasiūlos perteklius ir kad tai galės įvykti ne anksčiau kaip ateinančiais metais.