Lietuvos Konkurencijos taryba dar šių metų pradžioje buvo įvedusi laikinuosius antidempingo muitus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos į Lietuvą įvežamam cementui, o atlikusi tyrimą, liepos 24 šių muitų galiojimą pratęsė dar pusmečiui.
Tarybos nutarimu, Į Lietuvą įvežamam Baltarusijoje pagamintam cementui taikomas 52 litų už toną antidempingo muitas, Ukrainoje pagamintam - 47 litų už toną, o Rusijoje - 22 litų už toną muitas. Naujieji cemento antidempingo muitai įsigaliojo šių metų spalio 12 dieną, nes importuotojai buvo apskundę Konkurencijos tarybos sprendimą teismui.
Muitai buvo įvesti atsižvelgiant į Lietuvos cemento gamybos bendrovės "Akmenės cementas"prašymą, nes šios bendrovės pardavimus ir užimamą rinkos dalį importuojamas cementas gerokai sumažino.
"Lietuvos konkurencijos taryba pripažino, jog cementas iš Rusijos neimportuojamas, todėl šių apsauginių priemonių įvedimas nei juridiškai, nei ekonomiškai nepagrįstas. Rusija pripažįsta savo prekybos partnerės teisę ginti vidaus rinką, bet tai turi būti daroma remiantis atitinkamomis veikiančiomis dvišalėmis teisinėmis normomis ir nacionaliniais įstatymais. Tuo tarpu tokių antidempingo muitų įvedimas prieštarauja Rusijos ir Lietuvos vyriausybių 1993 metais pasirašytam prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo susitarimui", - sakė J.Manakinas.
Pasak jo, vienas iš argumentų Lietuvos konkurencijos departamentui įvesti antidempingo muitus cemento importui iš Rusijos buvo tas, jog juos įvedus tik baltarusiškam ir ukrainietiškam cementui, Lietuvos rinkoje susidariusią nišą užpildys rusiškas cementas.
J.Manakino teigimu, nepatenkinta tokiu Lietuvos sprendimu Rusija imasi atsakomųjų priemonių, kurios gali būti atšauktos, jei Lietuva "per protingą laikotarpį ištaisys padėtį".