Ketvirtadienį Seimas svarstė, ar priimti gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus naują mokesčių lengvatą turės ūkininkai.
© DELFI / Andrius Ufartas

Atitinkamą įstatymo pataisų projektą pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Agnė Širinksienė ir Mindaugas Puidokas.

Įstatymui įsigaliojus, visi asmenys, kurie per pastaruosius 20 metų pirko žemės ūkio paskirties žemės, už ją sumokėtą pinigų sumą galėtų atskaityti iš individualios veiklos pajamų.

Kitaip tariant, žemę pirkę asmenys mokėtų mažiau mokesčių, nes apmokestinama pajamų suma kasmet galėtų būti sumažinama 1/20 suma išlaidų už žemę.

Balsavimas dėl šios pataisos įžiebė dideles diskusijas tarp valdančiosios pozicijos ir opozicijos narių.

Kelių balsų persvarą priėmus projektą konservatoriai dėl jo paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Taip pat pasiūlė įvertinti, kokios piniginės naudos dėl priimtos pataisos turės kiekvienas Seimo narys, kuris turi žemės ir vykdo individualią žemės ūkio veiklą.

„Pasiūlymas leistų įtraukti žemės pirkimo kainą žemdirbiams į išlaidas. Būtina pastebėti, kad tai įvyktų per 20 metų – per metus būtų įtraukiama tik 5 proc. kainos. Iš esmės panašų modelį turime Estijoje. Šiuo atveju ūkininkams žemė yra gamybos priemonė.

Be to, pardavimo atveju, jei žemdirbys žemę parduoda, jis sumoka 15 proc. GPM ir dėl to mokestinė sistema nėra išbalansuojama“, – taip pataisą kolegoms pristatė M. Puidokas.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Andrius Palionis informavo, kad šiam pasiūlymui komitete nebuvo pritarta.

„Čia mes kalbame apie dalyką, kuriam nėra analogų pasaulyje. Estijoje yra visiškai kitokia apmokestinimo sistema, todėl tokie palyginimai yra mažų mažiausiai keisti.

Dar žemės nepardavimo užsieniečiams referendumo šalininkai buvo „įrodę“, kad žemė yra dalykas, kuris gali dingti, kurį būtų galima išsinešti, įsidėti į lagaminą ir nusivežti į užsienio šalį.

Ši nuostata tvirtina panašius dalykus – kad po 20 metų žemė, kuri yra naudojama, išnyksta. Išlaidos, reikalingos žemei pagerinti, yra, buvo ir bus atskaitomos į sąnaudas <...>. Tačiau pati žemė dėl savo ribotos apimties, dėl to, kad negalima pagaminti naujos žemės, pagal jokius tarptautinius apskaitos, mokesčių standartus nėra nudėvima.

Galiausia, jeigu jau žemė dingsta, kodėl ji nedingsta kitas veiklas vykdantiems subjektams? Galbūt tas, kas turi golfo lauką, žemę irgi naudoja kaip gamybos priemonę. Kodėl jie negalėtų nurašyti tos žemės, jei ji po 20 metų dings?

Matau tai kaip priemonę nominaliai deklaruojant, kad mokesčiai bus suvienodinti, turėti dar vieną naują lengvatą, kuri leis nemokėti mokesčių, tiesą sakant, mažiau mokėti nei dabar su nominaliai mažesniu tarifu“, – kalbėjo Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Andrius Stančikas jai oponavo ir palaikė pataisas:

„Žiūrint į šitą klausimą, kažkaip mes visi labai akcentuojame, kad čia yra kažkokie amortizaciniai atskaitymai. Mes kalbame apie paprastą elementarų dalyką: šiandien įsigyjant žemę, pagrindinė gamybos priemonė, perkant žemę, tai yra išlaidos ir šiandien jos apmokestinamos pagal dabartinę veikiančią tvarką.

Ir kai kas kalba, kad čia yra būtent įstatymas stambiesiems ūkininkams, aš prieštarauju. Įsivaizduokite, kaip šiandien smulkus ūkininkas gali sustambėti? Jam reikia sumokėti žemės. Šiandien 45 tūkst. pajamų mokesčių nereikia mokėti. Bet žemę perkant pinigų tai reikia turėti.“

Vis dėlto kiti Seimo nariai nesutiko su kolegos interpretacija. Jų pateiktais skaičiavimais, dėl tokio įstatymo stambieji ūkininkai pajamas galėtų susimažinti vidutiniškai 18 tūkst. Eur, o smulkieji – vidutiniškai 168 Eur.

Už pasiūlytas pataisas balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 29, o susilaikė 20.

Vis dėlto tolimesnis projekto svarstymas sustabdytas po to, kai opizicija paprašė pertraukos ir įvertinimo, kokią piniginę naudą dėl jos gaus Seimo ūkininkai.

Papildyta 15:08 val.

Vakariniame posėdyje Seimo nariai nusprendė, kad dėl pasiūlymo balsuos iš naujo. Galiausiai jo teikėjai pasiūlymą visiškai atsiėmė. Taigi, naujos lengvatos neturėtų būti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (367)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Turkijos valiutos krizė: pigesnės prekės vartotojams, bet rizikos stambesniam verslui (1)

Smarkus Turkijos liros pigimas žada pigesnes prekes vartotojams Lietuvoje, bet kelia rizikų...

Siūloma pratęsti ir didinti pelno mokesčio lengvatą kiną remiančiam verslui (8)

Nuo kitų metų siūloma sudaryti galimybę verslui skirti didesnę paramą kino kūrėjams –...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (1142)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Po „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalo – kaltųjų paieškos Estijoje (5)

Estijos premjeras Juris Ratas pareikalavo, kad su pinigų plovimo per „ Danske Bank “ filialą...

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (267)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (367)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Merkel ir Putino pokalbis truko 3 valandas: apie ką jie kalbėjo? (111)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus,...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (462)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Karolinos Meschino sėkmės istorija: kaip patyčias kentęs vaikas virto „Instagram“ žvaigžde (40)

Dirbti „Instagram“ tinkle. Sakysite, nesąmonė?! Karolina Meschino irgi nedrįsta taip apie...

Kas yra perteklinis vandens svoris ir kaip jo atsikratyti?

Nešioti su savimi perteklinį vandenį – nemalonus jausmas: jautiesi išpampęs ir apgailėtinas....

Romantiškos pažintys internete: kodėl moterys elgesi kitaip negu vyrai (14)

Romantiška pažintis internete nėra blogesnė negu darbe arba bare ir neturi įtakos tolimesniems...

Susipešė dėl pinigų „Eurovizijai“: konkursas Izraelyje gali ir neįvykti (25)

Izraelio nacionalinis transliuotojas iškėlė ultimatumą šalies ministrui pirmininkui...

Pomidorai gigantai – kaip auginti ir kodėl trūkinėja

Nemažai žmonių mėgsta stambiavaisius pomidorus. Net atleidžia jiems už tai, kad jie netelpa į...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (119)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...