Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad vadinamoji pagrindinė sąskaita kiekvienam šalies gyventojui užtikrintų priėjimą prie pagrindinių bankų teikiamų paslaugų.
„Tai – banko sąskaita, kortelė, elektroniniai atsiskaitymai, galimybė pasinaudoti išgryninimu. Bazinės paslaugos, be kurių turbūt neįsivaizduojamas nė vieno iš mūsų gyvenimas“, – DELFI konferencijoje sakė jis.
V. Vasiliauskas kol kas negalėjo detalizuoti, kokia konkrečiai bus siūlomo paslaugų krepšelio sudėtis ar kokios bus fiksuotos mėnesinio mokesčio lubos. LB vadovas pažymėjo, kad centrinis bankas savo pasiūlymą visuomenei pristatys lapkričio pradžioje.
Teikdamas pagrindinės sąskaitos pasiūlymą LB vykdo Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurią reikia įgyvendinti iki 2016 metų rugsėjo. V. Vasiliauskas pažymėjo, kad tikisi, jog iki tada bankų sektoriuje įvyks konstruktyvi diskusija, kurios metu bus atsižvelgta ir į reguliuotojo nuomonę.
„Žinoma, pagrindiniai klausimai yra krepšelio turinys (kokios ir kiek finansinių paslaugų jame bus) ir kaina“, – sutiko jis.
Bijo, kad grįš komunizmas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus DELFI skelbtame komentare teigė, kad rengiamame įstatymo projekte numatyta, jog socialiai remtiniems asmenims finansinių paslaugų krepšelis būtų teikiamas visiškai nemokamai, o likusiems gyventojams – už 1,5 euro.
Jo teigimu, tarp paslaugų būtų sąskaitos atidarymas, palaikymas, aptarnavimas, kortelės išdavimas, atsiskaitymas kortele, kredito, debeto pavedimai, nemokamas pinigų išgryninimas iki tam tikros sumos.
V. Vasiliauskas nepatvirtino, kad fiksuotos lubos tikrai sieks 1,5 euro. Tačiau jis sutiko, kad siekiama padėti gyventojams sutaupyti.
„Bankai jau šiandien siūlo tokius krepšelius, – teigė LB vadovas. – Jų sudėtis skiriasi, o kaina svyruoja nuo 1,4 euro iki daugiau nei 2 eurų. Mes bandome apskaičiuoti, kiek vidutiniškai žmogus atlieka operacijų. Tai padarę pasiūlysime krepšelio kainą.“
V. Sutkus, savo ruožtu, pabrėžė, jog negalima paslaugų teikti nemokamai. „Likčiau prie nuomonės, kad įkainius turi nustatyti rinka“, – DELFI sakė jis.
LVK prezidentas tvirtino, kad idealiu atveju reguliavimo šioje srityje apskritai galėtų nebūti, bet sutiko, kad galimas ir vidurio kelias.
Pašnekovas sutiko ir su tuo, kad Lietuva turi vykdyti ES direktyvą. „Galiojančius teisės aktus vykdyti reikia, bet vis tiek galima siekti kiek įmanoma mažiau kištis į konkurenciją“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, jog iš principo nesutinka su požiūriu, kad ką nors vartotojams reikia duoti nemokamai vien dėl to, kad tai jiems yra naudinga.
„Taip galime prieiti iki absurdo ir grįžti ten kur buvome, tai yra komunizme. Tais laikais buvo sakoma, kad „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“. Tada niekas už nieką nemoka, visi dirbą tą, ką sugeba ir pasiimi tiek, kiek reikia“, – šaržavo V. Sutkus.
Įžvelgia problemas
V. Vasiliauskas pastebėjo, kad Lietuvos bankiniame sektoriuje yra susiklosčiusi tam tikra koncentracija. Trys didžiausi bankai stumdosi tarpusavyje, o su tuo, jo teigimu, susiję ir jų teikiamų paslaugų įkainiai.
LB vadovas teigė, kad apie klasikinę bankų veiklą – kreditavimą – reikia kalbėti atskirai. „Čia konkurencija yra didžiulė, o maržos nepadoriai žemos“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie bankų pajamas iš komisijų, V. Vasiliauskas teigė, kad nauja LB siūloma koncepcija situaciją pakeistų. Jis šioje srityje įžvelgė nemažai problemų.
„Problemų matome dėl pinigų įskaitymo mokesčio ir tai tikrai yra lietuviškas fenomenas. Taip pat matome plėtros galimybes elektroninių atsiskaitymų srityje, o šiandieninė kainodara to nesiūlo.
Be to, kiekvienas bankas yra užsidaręs savo narvelyje ir neveikia kartu su kitais, nepasiūlo tam tikrų paslaugų, teikiant kurias būtų galima išnaudoti bendrą infrastruktūrą. Čia matytume sinergijos efektus ir manome, jog bankams reiktų žiūrėti 3 ar 5 metus į priekį, o ne tik galvoti apie šiandieną ar rytdieną“, – sakė jis.
Įsijautė
V. Sutkus sakė pastebėjęs, kad LB pastaruoju metu labai sugriežtino savo priežiūros funkcijas.
„Jei anksčiau ne taip labai rūpinosi bankų priežiūra, tai pastaruoju metu iš tikrųjų daug kur perlenkia. Reikėtų daugiau dialogo su rinkos dalyviais ir remtis ne emocijomis, o tam tikrais skaičiais ir vertybiniais principais“, – sakė jis.
LVK prezidentas aiškino, kad už paslaugas turi būti sumokama. Kiek sumokama – turi nustatyti rinka. Jeigu rinka veikia blogai, tada reikia kreiptis į Konkurencijos tarybą, kuri gali ištirti ir pasakyti, ar yra kažkokie karteliniai susitarimai ir t. t.
„Reguliavimo mechanizmų yra, bet dabar pas mus tokia socializmo banga užplūsta. Jeigu reikia remti prasčiau gyvenančius žmones, tai čia yra valstybės klausimas, kurį reikia spręsti per išmokas“, – pažymėjo V. Sutkus.
