aA
Įvairiuose Europos Sąjungos šalis lyginančiuose reitinguose neretai blogiau už Lietuvą atrodo tik Rumunija.
Rumunijos nesėkmės, iš kurių galime pasimokyti
© Reuters / Scanpix

Viena pagrindinių to priežasčių – Rumunijoje korupcija išsikerojusi netgi labiau nei Lietuvoje.

„Rumunijos ekonomiką vis dar reikšmingai riboja korupcija, piktnaudžiavimas valdžia ir viešųjų išteklių iššvaistymo skandalai“, – sakė banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ji teigė, kad Rumunijoje pastaruoju metu pastebimi teigiami poslinkiai šioje srityje, todėl jei Lietuva nori nuo jos atsiplėšti, irgi turi keistis.

Į ES įstojo vėliau

2007 metais į Europos Sąjungą įstojusi Rumunija, pereinamąjį laikotarpį nuo komunizmo pradėjo 1989 metais. Tuomet šalies pramonė buvo pritaikyta visos Sovietų Sąjungos, o ne savo visuomenės poreikiams tenkinti.

Kaip pažymima Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) apžvalgoje, Rumunijos ekonominė pažanga tik pastaraisiais metais sudarė galimybes kurtis viduriniajai klasei, o skurdas vis dar labai paplitęs.

Rumunijoje žemiau skurdo ribos 2012 metais gyveno 22,4 proc. populiacijos, kai Lietuvoje 2015 metais – 22,2 proc.

Teigiama, kad verslo plėtrai labiausiai trukdo korupcija ir valdžios apribojimai.

„Senstanti visuomenė, mokesčių vengimas, nepakankama sveikatos apsauga“, – šias rizikas Rumunijos progresui įvardija CŽA.

Į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO) Rumunija įstojo 2004 metais.

Pasaulio banko duomenimis, 2016 metais bendrasis vidaus produktas (BPV) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą sudarė 23,6 tūkst. JAV dolerių, kai Lietuvoje šis rodiklis – 30 tūkst. dolerių.

Tiesa, ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pajamų nelygybę matuojantis GINI indeksas Rumunijoje 2016 metais buvo geresnis nei Lietuvoje (37) ir sudarė 34,7 (100 reikštų visiška nelygybę).

Lietuva už Rumuniją geriau atrodo Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo indekse. Rumunijai teko 68 vieta.

Apžvalgoje rašoma, kad Rumunijoje verslui labiausiai trukdo dideli mokesčių tarifai, neefektyvi vyriausybės biurokratija, sunki prieiga prie finansavimo, neadekvačiai išsilavinusi darbo jėga, korupcija, neadekvati infrastruktūra.

Lietuvai PEF indekse skirta 41 vieta. Blogiausios sritys – panašios į Rumunijos, ypač susijusios su mokesčiais ir biurokratija, darbo jėga.

„Doing Business“ reitinge Lietuva irgi aukščiau.

45 vietą užimančiai Rumunijai daugiausiai priekaištaujama dėl statybų leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų.

16 vietoje esanti Lietuva minėtose srityse pastaruoju metu padarė nemenką pažangą. Vis dėlto, dar yra kur pasitempti sprendžiant verslo nemokumo, mažųjų investuotojų apsaugos problemas.

Peržvelgus tarptautinę žiniasklaidą, galima pastebėti, kad Rumunijos įvaizdis nėra labai geras. Šalis dažnai siejama su organizuotu nusikalstamumu, atsilikimu.

Pavyzdžiui, 2013 metais publikuotame BBC straipsnyje „Kodėl Rumunijos įvaizdis toks blogas?“ teigiama, kad daugumai užsieniečių šalis vis dar atrodo kaip komunistinė diktatūra.

„Sovietiniuose vaikų namuose palikti našlaičiai yra pirmas į galvą šaunantis dalykas, pagalvojus apie Rumuniją“, – cituojamas apie Rumuniją anglų kalba rašantis žurnalistas Liamas Leveris.

2016 metų „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Rumunija užima 57 vietą iš 176. Šalis gavo 48 balus iš 100, kur aukštesnis įvertinimas reiškia daugiau skaidrumo.

Lietuva indekse užėmė 38 vietą su 59 balais.

Korupcija gali būti viena iš prastesnio pragyvenimo lygio priežasčių. „Eurostat“ duomenimis, minimali mėnesinė alga 2017 metų antrąjį pusmetį Rumunijoje buvo 318,52 euro – mažesnė, palyginus su 380 eurų Lietuvoje.

Mažesnis Rumunijoje ir vidutinis atlyginimas. „Į rankas“ 2017 metų spalį rumunai vidutiniškai gavo po 521 eurą, kai lietuviai – po 667 eurus.

Atsilieka, bet auga sparčiau

I. Genytė-Pikčienė DELFI sakė, kad Rumunija yra viena skurdžiausių ir jauniausių ES narių, todėl natūralu, kad jos ekonomikos išsivystymo lygis žemesnis.

„Šiuo metu Rumunijos BVP, tenkantis vienam gyventojui perkamosios galios standartais, siekia tik 59 proc. ES vidurkio, tuo tarpiu Lietuva jau pasiekusi 75 proc. Bet vertinant Rumunijos raidą, turime pripažinti, kad ji į ES traukinį įšoko daug vėliau, vėliau pradėjo naudotis ES struktūrinių fondų parama ir kitais privalumais, kuriuos suteikia bendra rinka.

Tačiau Rumunija sparčiai vejasi. Rumunijos ekonomikos plėtra pastaruosius 5 metų (įskaitant ir 2017 metų įvertį) vidutiniškai sudarė 4,2 proc., tuo metu Lietuvos 3 proc., tad Rumunijos konvergencijos mastas yra aukštesnis, o šiemet ši šalis apskritai vainikuoja ES rikiuotę pagal BVP augimo tempus – trijų ketvirčių BVP yra net 7,1 proc. didesnis nei pernai“, – komentavo ji.

Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų pradžioje Rumunijos vyriausybė bandė patvirtinti baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie padėtų šimtams politikų išvengti atsakomybės už korupcijos nusikaltimus, bet žmonės sukilo.

Jos manymu, įsiplieskusios rimtos protesto akcijos byloja, kad visuomenė nebėra linkusi to toleruoti ir siekia pokyčių, o kai yra užsidegimas, permainos – visai čia pat.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© Bendrovės archyvas

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad korupcijos lygis Lietuvoje taipogi palyginti aukštas.

„Pagal Korupcijos suvokimo indeksą atsiliekame nuo Estijos, Lenkijos, Slovėnijos. Korupcija, mūsų sumokėtų mokesčių iššvaistymo skandalai ir valdančiojo elito nekompetencija yra visų mūsų problemų kertinė ašis.

Politinio elito reputacijos krizė – vienas iš emigraciją skatinančių veiksnių, nes galvoti žmonės nusivilia, praranda tikėjimą Lietuvos ateitimi bei jos, kaip valstybės, sugebėjimu užtikrinti jų ir jų šeimų ekonominį saugumą, ar orią senatvę.

Be to, reputacija, autoritetas ir sugebėjimas ūkiškai tvarkytis viešajame sektoriuje bei kuriant aplinką privačiam verslui yra labai svarbūs žvelgiant į ateitį“, – sakė ekonomistė.

Ji dar sakė, kad Lietuva jau pasiekė ekonominės raidos ribą, kuri vadinama „vidutiniųjų pajamų spąstais“. Tai toks momentas, kai šalis išauga iki tol galiojusį ekonominės plėtros modelį – dažniausiai tai pigia darbo jėga grįsta darbui imli gamyba ir paslaugos – ir augimas sustoja.

„Norint šį barjerą įveikti ir tęsti spartaus augimo trajektoriją, būtina keistis. Pigia darbo jėga konkuruoti jau nebegalime, pralošiame šį žaidimą tai pačiai Rumunijai, kurios darbo rinka ne tokia sekli ir darbo kaštai gerokai žemesni. Ką jau kalbėti apie Tolimuosius Rytus.

Struktūrinių reformų keliu privalome užsitikrinti naujus konkurencinius pranašumus tolesnei ilgalaikei plėtrai. Privalome kurti patrauklią terpę inovacijoms, nišinei gamybai, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms investuojančioms užsienio ar tarptautinėms kompanijoms.

Akivaizdu, kad ši lyga, į kurią pretenduoja Lietuva, netoleruos nešvarios reputacijos ir politinio elito nekompetencijos. Tad, norint atsiplėšti nuo į nugarą vis labiau alsuojančios Rumunijos, privalome keistis ir turime tai daryti skubiai“, – apibendrino I. Genytė-Pikčienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kokiomis kainomis Šventoji pasitiko poilsiautojus: salotos už 1,5 euro ir apmokestintas automobilių statymas (74)

Vos 15 km nuo vasaros kurorto sostine vadinamos Palangos esantis kitas pajūrio miestelis - Šventoji...

Vilniaus savivaldybė 20-ojo aukšto įveiklinimą pakartotinai skelbs vasaros pabaigoje (2)

Vilniaus miesto savivaldybės pastato 20 aukšto patalpų ilgalaikės nuomos konkursas pakartotinai...

Lietuvos krašte, kuriame nėra ežerų – gamina laivus: lietuviai tokių sau leisti nelabai gali (68)

Šalčininkų rajonas nepasižymi nei ežerų, nei upių gausa, tačiau čia, Emiliškių kaime,...

Teismas: „Uncle Sam's“ baro valdytojai alkoholio licencija panaikinta teisėtai (3)

Vilniaus savivaldybės sprendimas panaikinti alkoholio prekybos licenciją bendrovei „Dėdė...

Šokolado cechą atidarinėjo pas šeichus, o dabar Lietuvoje imasi savo verslo: tai – svajonės išsipildymas (47)

33-iejų Justinas Duchovskis prieš keletą metų Dubajuje šeichams padėjo įrengti šokolado...

Top naujienos

Kokiomis kainomis Šventoji pasitiko poilsiautojus: salotos už 1,5 euro ir apmokestintas automobilių statymas (74)

Vos 15 km nuo vasaros kurorto sostine vadinamos Palangos esantis kitas pajūrio miestelis - Šventoji...

Po pateiktų pokalbio išklotinių – absurdiškos versijos: kas svarbiausia Lukašenkai (118)

Kelias praėjusias savaites girdėjome daug informacijos apie Baltarusijoje nutupdytą lėktuvą,...

Lietuviams šturmavus pajūrį – perspėjimas: tropinė kaitra tęsis, kitą savaitę – dar daugiau staigmenų (33)

Esant karštam orui – pilna žmonių prie jūros. Vieni žmonės laiką leidžia ir su mažais...

Užkalnis skanavo vaivorykštines picas: „daugiau tokių drąsių verslų“ (466)

Šiaip picos savaime nėra ideologinis gaminys. Gimusios kažkada skurdžiuose Italijos pietuose, iš...

Kylančios būsto kainos pirkėjų neatbaido: situacija – viena „karščiausių“ per visą Nepriklausomybės laikotarpį (2)

Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi,...

Vokiečius, ispanus ir italus liūdinęs Liubinskas: Lietuvos rinktinė Europos čempionate neturėtų ką veikti (1)

Kaitrią sekmadienio popietę kaitros netrūks ir Europos futbolo čempionate, kuriame startuoja...

Vytautas Jokubauskas | D+

Ekspertas apie situaciją viename karščiausių pasaulio taškų: tai – tiksinti bomba (3)

Vos tik spėjęs paskelbti savo nepriklausomybę Izraelis buvo įmestas į kovą už savo...

Būsimų rinkimų intriga: „laisviečiai“ žada pasiūlyti jiems ideologiškai priimtiną kandidatą į prezidentus (668)

Laisvės partija neapsiriboja ambicijomis Seime. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto,...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Rasti gyvų jų niekas nebesitikėjo: vienas išgyveno net be parašiuto iššokęs iš 5500 metrų aukščio

„Būk sėkmingas ir pozityvus! Ar bent pozityvus – sėkmė tada pati ateis!“ Panašiai mus moko...

Skuodo rajone susidūrė automobiliai: žuvo žmogus, kitoje mašinoje buvo trys vaikai (10)

Sekmadienį, 14.21 val., Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112...