„Mes, kaip profesinės sąjungos visiškai palaikome sumuojamas pajamas ir manome, kad tai yra tas proveržis, kurio laukėme. Vienintelis dalykas, kas mus neramina, tai 32 proc. sumažinimas iki 25 proc. Žinant, kad visada, jeigu pirminis projektas atrodo subalansuotai ir nuostabiai, jis patenka į Seimą ir po to yra ištaršomas įvairių pastabų ir pasiūlymų ir galutinis variantas gali absoliučiai skirtis nuo to, kas buvo pradžioje pateikta. Mūsų didžiausia baimė, kad jeigu Vyriausybė atsisakys sumuojamų pajamų ir liks tai darbo santykis su sumažintu tarifu, tai mums, kaip profesinei sąjungai, tai nepriimtina“, – trečiadienį Trišalės tarybos posėdyje teigė I. Ruginienė.
„Kitas dalykas, tikslas yra iš mūsų pusės, didinti darbo sutarčių patrauklumą. Ir visame pasiūlymų pakete pasigendame mokestinės naštos sumažinimo mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiems (žmonėms – ELTA). Mes galvojame, kad būtų logiška, jeigu pelno mokesčiui verslas turi nemažai lengvatų, kodėl nesulyginus mokestinę naštą?“ – pažymėjo ji.
LPSK siūlo, kad darbo sutartims, kurių metinės pajamos neviršija 35 tūkst. eurų, galėtų būti nustatytas mažesnis gyventojų pajamų mokestis – 15 proc. I. Ruginienė taip pat pridėjo, kad klausimų profsąjungoms kyla dėl nekilnojamo turto „pririšimo“ prie medianos, tačiau sveikino automatinį pajamų deklaravimą.
„Dėl nekilnojamo turto, mums kyla abejonių dėl prisirišimo prie medianos, matome grėsmių, ypatingai kalbant apie nekomercinį turtą (...). Labai sveikiname automatinį deklaravimą, tai dar vienas žingsnis, kuris pridžiugino mus. Matome, kad prie to galėtų būti pridėtas ir visuotinis turto deklaravimas, taip sudarant balansą“, – akcentavo LPSK vadovė.
„Taip pat, galbūt verta Vyriausybei pagalvoti apie skaidresnį informacijos pateikimą. Verta apie tai pagalvoti ir investuoti, kaip ir į finansinį raštingumą“, – tikino ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Be to, norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
